Vilnius. Neįprastos žiemos rūpesčių kelia žemės ūkiui. Nesant sniego ir oro temperatūrai kintant kone kasdien, kasmet kyla vis daugiau nerimo, kaip pasėliai pasitiks pavasarį.

„Kiekviena žiema – vis kitokia, jeigu gruodį laukai užsnigdavo, be kovo niekas neatitirpdavo. Šiemet, kai sniego beveik nebuvo, vos ne visą žiemą galėjome matyti, kas vyksta laukuose. Jau sausį pastebėjome, kad žieminiai rapsai pradėjo busti ir leisti šoninius ūglius. Tačiau vasarį sulaukėme šalčių, kurie galėjo paveikti pasėlius, tad situacija pavasarį gali būti nenuspėjama“, – sako „Linas Agro“ agrotechnologijų plėtros vadovė dr. Gabrielė Pšibišauskienė.

Pokyčiai prasidėjo dar rudenį

Nors tikroji padėtis laukuose pasimatys vėliau, dar praėjusių metų rudenį buvo galima įvertinti pasėlius puolančių ligų paplitimą. Anot ekspertės, sąlygos plisti joms buvo itin palankios.

„Dar prieš kviečių žiemojimą pastebėjome aktyvų miltligės plitimą žieminiuose kviečiuose, taip pat – ir septoriozės pradus. Atėjus žiemai ir atvėsus orams, dalis ligų pradų sunyko. Tačiau aišku, kad jie visi tikrai nežuvo, tad pavasarį, susiklosčius palankioms sąlygoms, galima tikėtis užkratų plitimo ir ataugančiuose pasėliuose“, – teigia G. Pšibišauskienė.

Ji taip pat įspėja, kad atšilus orams galima tikėtis ir aktyvesnių kenkėjų. Vis dėlto, viskas priklausys nuo to, koks konkrečiame Lietuvos regione yra dirvožemio įšalas – jis svyruoja nuo 10 iki 40 centimetrų – ir kokie bus pavasario orai.

„Būsimų oro temperatūrų mes dar nežinome, bet jei orai atšils, ir labai sparčiai, greičiau migruos žiedinukai. Jei orai šils tolygiai, turėsime daug stiebinių paslėptastraublių – jiems prabusti pakanka vos 5–7 laipsnių šilumos. Tačiau šiųmetis įšalas – pakankamai didelis, tad pavasaris į laukus taip greit ir neateis. Vien saulės šilumos neužtenka – reikia ir šilto bei gausaus lietaus, bet ir pati šiluma turi būti švelni. Kitaip augalai gali supūti“, – sako „Linas Agro“ atstovė.

Pataria elgtis atsargiai

Be neprognozuojamų orų javus auginantiems ūkininkams iššūkių gali kelti ir žemas jų cukraus lygis. Kaip paaiškina žemės ūkio ekspertė, kuo žemesnis augalų cukraus lygis, tuo silpnesnis pasėlių imunitetas.

„Gruodį atlikti matavimai parodė, kad augaluose esančio cukraus – nedaug, vadinasi, jie buvo perėję į vegetacinę būklę. Tokie pasėliai pavasarį pasitinka silpnesni, jie yra jautresni orų permainoms, mažiau atsparūs kenkėjams ir ligoms. Todėl ūkininkams nevertėtų savo javų iškart nupurkšti stipriais pesticidais – patartina rinktis švelnesnes, saugesnes priemones, pavyzdžiui, aminorūgštis, ir taip pasėlius paruošti būsimam sezonui. Jeigu pasėliai nukentėjo nuo šalčio, pirmiau reikėtų juos sustiprinti, paskatinti augimą, o tik tada panaudoti žaldarių kontrolės priemones, imtis kitų stipresnių priemonių nuo kenkėjų“, – pataria G. Pšibišauskienė.

Ji taip pat pastebi tokią tendenciją, kad kuo žiema kelia daugiau streso augalams, tuo populiaresni švelnesni, aukštos kokybės originalūs produktai. „Nors praėjusi žiema ir nebuvo ypač šalta, nuolatiniai orų pokyčiai kėlė didžiulį stresą pasėliams. Norint išsaugoti būsimą derlių, sertifikuoti, patikrintos formulės produktai bus efektyvesni.“

„Linas Agro“ pesticidų produkto ekspertas Petras Kiseliovas ieškant tinkamiausių augalų apsaugos produktų patartina rinktis ne vieną, bet kelis.