Babtai (Kauno r.). Šalies sodininkai džiaugiasi, kad pagrindinis sodų žydėjimas praėjo be stipresnių šalnų, sodai šiemet žydėjo gausiai. Tačiau žydėjimas truko trumpiau nei įprastai, daugelyje sodų trūksta drėgmės. Svarstoma, jog derliui šie veiksniai gali būti nepalankūs.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Sodininkystės ir daržininkystės instituto Sodininkystės technologijų skyriaus vedėjas vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Darius Kviklys sako, jog šiųmetis pavasaris kol kas „įtiko“ visiems vaismedžiams ir vaiskrūmiams. Stiprių šalnų, galinčių pakenkti žydintiems vaimedžiams ir vaiskrūmiams nebuvo.

„Šį pavasarį labai geros sąlygos. Nepalyginti su tuo, kas buvo praeitą pavasarį, kuomet stiprios šalnos užėjo, daug žiedų nušalo. Gamta buvo palanki sodams, uogynams. Serbentams, kurie anksti žydi, pavojaus nušalti nebuvo“, – situaciją apibūdina pašnekovas.

Anot D. Kviklio, šiemet obelys pradėjo žydėti gera savaite anksčiau nei įprastai. Tiesa, gal kiek daugoka vėjuotų dienų buvo, kuriomis bitės ne taip aktyviai sodus lanko ir nektarą, žiedadulkes rinkdamos žiedus apdulkina.

Tačiau toks ankstyvas atšilimas ne tik žydintiems augalams patiko, bet ir sodo kenkėjai anksčiau pasirodė, suaktyvėjo. D. Kviklys pataria atkreipti dėmesį į tai ir gintis nuo jų augalų priežiūros priemonėmis.

Tiesa, dar išlieka vėlyvų šalnų tikimybė. Tačiau su kiekviena diena grėsmė sodams mažėja. „Šalnos baisiausia tuomet, kai obelys žydi, o taip pat ir kokią savaitę po žydėjimo, kuomet jaunos užuomazgos dar jautrios šalnoms. Tada pažeidimai didžiausi. Pavyzdžiui, obuoliai būna deformuoti“, – aiškina pašnekovas.

Obelys pražydo anksčiau

Anykščių rajone esančios bendrovės „Ažuožerių sodai“ direktorius Jonas Janišius sako, jog jų sodams šiemet neprisiėjo patirti išbandymų šalnomis. Obelys šiemet pražydusios dviem savaitėmis anksčiau nei įprastai, žydėjo labai gausiai. Tačiau šiemet vaismedžiai peržydėjo taip pat greičiau nei vėsesniais pavasariais.

Įmonės sodai užima 160 ha plotą. Iš jų pernai priskinta apie 2000 tonų vaisių. Spręsdamas pagal žydėjimą, J. Janišius svarsto, kad šiemet derlius turėtų būti kokiu trečdaliu didesnis.

Tačiau primena, kad sodininkai dar nusiraminti negalintys – šalnų pavojus dar nepraslinko. Visko gali būti, kad gegužės pabaigoje, birželio pradžioje užeis šalnos, savo duoklę atsiims. Nors didžiausias pavojus iškyla, kai obelys žieduose skęsta, tačiau direktorius mena, jog buvo metų, kuomet birželio 7 dieną jau ir obuoliukai buvo užmegzti, bet stiprios šalnos ėmė ir nušaldė.

J. Janišius sako, kad jokių apsaugos priemonių nuo šalnų savo soduose nenaudojantys: „Anksčiau esame bandę laužus deginti, bet jokios naudos nedavė. Paprastai kai šalnos užeina, vėjo nebūna. Taigi dūmai į viršų kyla ir priedangos nesudaro.“

„Ažuožerių sodai“ nuostolių patyrė dėl pernykščių rudeninių liūčių – žemesnėse vietose vaismedžiai mirko ir žuvo nuo vandens pertekliaus.

Realizacijos problemos neduoda ramybės

Vienas iš Marijampolės ir Vilkaviškio rajonų sankirtoje, Žiūrų ir Domeikų kaimuose augančio trešnių bei lazdynų sodo savininkų Vilmantas Šlekys džiaugiasi, kad dėl šalnų sodas nenukentėjo. Trešnės užima 1,7 ha, lazdynai – 13 ha plotą.

„Viskas kol kas gerai. Nedidelės poros laipsnių šalnos kad ir užėjo, bet jos buvo vienos nakties. Nebuvo taip, kaip pernai, kai kelias naktis iš eilės laikėsi. Tai sodams baisiausia“, – sako jis.

Tačiau apie būsimą derlių jis dar nenori prognozuoti – uogoms sunokus laukia varnėnų antplūdis. Dar vienas uogų derliui pražūtingas veiksnys – ilgalaikiai vasaros lietūs. Nulytos uogos praranda prekinę išvaizdą, pūna.

Tuo tarpu lazdynų krūmams lietaus reikia daugiau. V. Šlekys net laistymo sistemą 7 ha plote įsirengė.

Produkcijos realizacija, pasak pašnekovo, kol kas išlieka opiausia problema. Uogas ir riešutus daugiausia realizuoja per tarpininkus. Sutarčių su prekybos tinklais privengia, nes baiminasi, kad dėl įvairių meteorologinių niuansų derlius gali nuvilti ir sutartys liks neįvykdytos. 

Artimiausiuose planuose – specialių saugyklų, vėsinimo kamerų įrengimas. V. Šlekys svarsto, kad patiems labai svarbu kuo labiau ištobulinti, pailginti produkcijos realizavimo laiką, kad kuo mažiau įtakos turėtų tarpininkai. „Jie diktuoja savo sąlygas, supirkimo kainas. Dažniausiai lietuvišką produkciją superka tokiomis pačiomis kainomis, kaip ir gauna nusipirkti Lenkijoje. O kai pamatai, po kiek parduoda, išsigąsti – vos ne perpus brangiau“, – neslepia, kad dėl to pikta, nes įvertinus augintojo investicijas, nuostolius, rizikas, toks santykis neatrodo labai teisingas.

Tenka pasiduoti gamtos valiai

Šiaurinėje šalies dalyje, Joniškio rajone, Stungių kaime, esančiuose „Pamparų soduose“ – padėtis panaši kaip visoje šalyje. Vienas iš sodo savininkų Ričardas Pamparas sako, jog situacija šiuo metu visai nebloga – šalnos žiedų nepakando. Tačiau atsiranda kitų nesklandumų – jau jaučiamas drėgmės trūkumas.

„Jau viskam reikėtų drėgmės. Ypač jos trūkumą jaučia šiemet pavasarį pasodinti vaismedžiai“, – išryškėjusią pavasarinę problemą išsako jis. Laistymo sistemą sodininkai turi įsirengę tik medelyne – laisto konteineriuose auginamus augalus. Tuo tarpu sode tenka pasikliauti gamta.

Sode, užimančiame apie 12 hektarų, auga obelys ir kriaušės. Anksčiau dar žagarvyšnias augino, bet jų atsisakė. Mat kova su į prisirpusias uogas įninkančiais ir derlių nuraškančiais paukščiais pasirodė nelygi. „Viską dengti tinklais kainuoja dideles investicijas. Kadangi uogų kaina žema, neapsimokėjo“, – aiškina priežastį R. Pamparas.

Vaisių derliaus jis dar nenori prognozuoti, tačiau tikisi, kad šiemet būsiąs didesnis nei pernai. Praeitais metais skynė apie 60 tonų obuolių. „Sodas šiemet labai greitai nužydėjo. Būna, kad ilgiau žydi. Gal turėjo įtakos karštis, gal drėgmės trūkumas, nežinia“, – svarsto sodininkas.

Serbentynai ir mirko, ir džiuvo

Kazlų Rūdos rajone juoduosius serbentus auginantis Igoris Šilko pasakoja, jog jo serbentynai užima 38 hektarus ir yra išsibarstę per keletą seniūnijų.

Jau 15 metų juoduosius serbentus auginantis vyras sako, jog serbentų žydėjimo laikotarpis buvęs palankus – šalnos nepakenkė. Ne kiekvieną pavasarį taip pasiseka. Pavyzdžiui, pernai derliaus nuostolius nuo pat vaiskrūmių žydėjimo galėjai numatyti. Vietomis tokios stiprios šalnos buvo, kad visus žiedus pakando.

Nuo tokių gamtos akibrokštų bent kiek gelbsti skirtingu metu žydinčių ir derančių veislių parinkimas. „Riziką, kad liksi visai be uogų, sumažina. Be to, ir derliaus ėmimo laiką paįvairina, kad nesupultų vienu metu visus skinti“, – aiškina pašnekovas.

Tačiau I. Šilko abejoja, ar kontrastai neturės tik neigiamos įtakos – itin lietingas ruduo, o pavasarį daugiau kaip dvi savaites trukusi sausra. „Ilgokai mirko, o dabar kepina. Laukai kaip parakas. Gali pradėti kristi žiedai, užuomazgos. Kol nepradėjai uogų skinti, visokio nerimo išlieka“, – pripažįsta ūkininkas.

MŪ inf.