Jurbarkas. Tarptautinėje medžioklės ir žvejybos trofėjų parodoje „Raudonė 2022“ vyko elnių kvieslių čempionatas, eksponuota 2 000 medžioklės trofėjų – daugiausia iš visų buvusių parodų Lietuvoje ir Baltijos šalyse, tad siekiama užfiksuoti Lietuvos rekordą.

Tokį trofėjų skaičių lėmė ir tai, kad dėl pandemijos paroda surengta po ketverių metų. Be to, anot Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos direktoriaus Laimono Daukšos, Lietuvoje nuolat didėja elninių gyvūnų populiacijos, tad ir sumedžiojama daugiau.

Teisėjai iš Estijos ir Latvijos pažymėjo, kad Europoje dar nebuvo tokio atvejo, jog viena šalis eksponuotų tiek trofėjų, kiek Lietuva. Vengrijos, Čekijos, Vokietijos parodos tikrai didelės ir surenka 2–3 tūkst. egzempliorių, bet jie būna ne vienos šalies.

Trofėjų ekspozicija Raudonės pilyje

Supažindinti su medžioklės kultūra

Kaip teigė Draugijos direktorius L. Daukša, kas trejus metus rengta paroda turi tikslą ne pasipuikuoti trofėjais, bet parodyti visuomenei, kokie gyvūnai šalia mūsų gyvena.

„Kartais moksleiviams ar studentams būna staigmena, kad elniniai žvėrys: stirninai, elniai, briedžiai, danieliai, užaugina ragus ir kasmet juos numeta. Ne visą gyvenimą nešioja ragus, bet stirnų patinai ir briedžiai vėlai rudenį, elniai ir danieliai žiemos pabaigoje–ankstyvą pavasarį numeta, per vasarą vėl augina. Rudenį ragai tampa gražūs, pačių žvėrių nuvalyti trinant į įvairius medžius, tad tomis karūnomis jie didžiuojasi. Kiekvienais metais ragai auga vis geresni“, – teigė jis.

L. Daukšos teigimu, medžiotojai nemedžioja visų gyvūnų, kurių panori ar kurie jiems patinka. „Vadovaujamasi atrankiniais gyvūnų medžioklės principais, pavyzdžiui, jei jaunas gyvūnas silpnas ir neišsivystęs, gali būti, kad jis yra prastos genetikos tėvų palikuonis. Dažnai tokio gyvūno ragai kreivi, šleivi, šakoti. Tokį tikslinga sumedžioti, nes jo genetika silpna. Taip neturėsime stiprios populiacijos. Medžiotojo tikslas – atlikti atranką“, – aiškino L. Daukša kad medžiotojai taip pat medžioja nusenusius žvėris ir tuos, kurių ragai trumpi ir sunykę (kartais vietoj jų lieka tik ragų užuomazgos).

Taip pat medžiojami brandūs žvėrys, pasiekę vadinamąjį piką, kai jų ragai tampa etaloniniai, dideli. Elniai, briedžiai piką pasiekia 10-ies ir daugiau metų. Būtent tai medžiotojas ir turi nustatyti, taip parodo savo profesionalumą.

Anot Draugijos direktoriaus, negarbinga, kai sumedžiojamas 5–6 metų gyvūnas, nors galbūt pagal ragus jis tinkamo dydžio. Dabar brandžių gyvūnų Lietuvos miškuose yra užtektinai.

Elnių kvieslių čempionatas

Renginyje pasirodė medžioklinių ragų orkestras. Jie atliko medžioklinius kūrinius, taip pat sugrojo fanfaras ir sveikinimus.

Ypač lauktas Elnių kvieslių čempionatas, kai balsu ir vadinamaisiais rezonatoriais (tiek plastikiniais, tiek mediniais) medžiotojas išgauna baubimo garsą, kurį skleidžia rujojantys elniai.

„Taip medžiotojai parodo kitokį medžioklės kultūros lygį, kad geba ne tik sėdėti bokštelyje ir tykoti, sėlinti, bet ir pergudrauti žvėrį viliojant. Gal iš pirmo žvilgsnio tai atrodo paprasta, bet iš tiesų tai gana sudėtinga – mažai medžiotojų gali tai padaryti“, – komentavo L. Daukša.

Trys šio čempionato nugalėtojai dalyvaus Europos elnių kvieslių čempionate. Pirmą vietą pelnė Rytis Andriuškevičius, antrąją – Tautvydas Pankevičius, trečiąją – Janis Purinš (Latvija). Europos čempionate trečiasis Lietuvai atstovaus ketvirtosios vietos nugalėtojas Laurynas Samoška.

Elnių kvieslių čempionato nugalėtojas Rytis Andriuškevičius

Medžiotojai – socialiai atsakinga bendruomenė

Draugijos direktorius pripažino, kad medžiotojai kartais kritikuojami, tad, jo nuomone, tokios parodos parodo visuomenei, kad jie vis dėlto vadovaujasi atsakingos medžioklės principais.

„Kažkada medžiotojai medžiojo, kad išgyventų, turėtų maisto, drabužių, papuošalų ir apšiltintų gyvenamąją vietą. Šiandien kai kas sako, kad medžioklė – pramoga, o mes, medžiotojų organizacija, tvirtiname, jog taip valdome medžiojamų gyvūnų populiaciją. Tai turi vykti, juk nenorime, kad būtų daroma žala žemės ūkiui, miško želdiniams.

Jeigu populiacijų niekas nevaldytų, padidėtų žala, padaugėtų eismo įvykių keliuose dėl migruojančių gyvūnų. Reikia rūpintis ir žmonių saugumu. O dar prisiminkite ligų protrūkius, kaip atsitiko su afrikiniu kiaulių maru. Medžiojami gyvūnai – valstybės nuosavybė, todėl ji medžiotojams deleguoja reguliacinę funkciją. Tad pirmiausia atliekame ją, o tai, kad praleidžiame laiką gamtoje, stebime gyvūnijos pasaulį mums yra dvasinis apdovanojimas“, – sakė L. Daukša.

***

Nuo 1963 m. Lietuvoje organizuojamos trofėjų parodos traukia ne tik medžiotojus, bet ir kitus besidominčiuosius gamta, gamtosauga, medžioklės tradicijomis.

Šiųmetinė paroda, kurios atidarymas vyko liepos 16 d., surengta Raudonės (Jurbarko r.) pilyje. Ji veiks iki lapkričio.

Renginyje dalyvavo Valstybinių miškų urėdija, Saugomų miškų tarnyba, VDU Žemės ūkio akademijos Medžioklėtyros laboratorija, kuri parengė edukacinius stendus. Savo stendą taip pat turėjo Medžiotojų ir žvejų draugija.

Sulaukta dėmesio iš Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų, Seimo, dalyvius sveikino aplinkos ministras Simonas Gentvilas, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys Justinas Urbanavičius, žemės ūkio viceministras Donatas Dudutis ir kiti garbūs svečiai.

Parodoje eksponuojami ne eiliniai trofėjai, bet pagal Medžioklės ir medžiojamosios faunos apsaugos tarybos, kuriai priklauso ir Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija, metodiką įvertinti ragai.

Aplinkos ministerijos duomenimis, Lietuvoje yra apie 800 medžiotojų klubų ir apie 30 tūkst. medžiotojų, beveik 5,6 mln. ha medžioklės plotų, už kuriuos medžiotojai kasmet sumoka 2,8 mln. eurų.

Manoūkis.lt archyvo, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos, Ąžuolo Rochmano nuotr.