Vilnius. Atliekų tvarkytojai ir plastiko atliekų perdirbėjai augalų apsaugos produktų pakuotes surenka ir tvarko skirtingai – šiuo metu Lietuvoje trūksta aiškesnio reglamentavimo ir griežtesnės kontrolės, kaip tokios atliekos turėtų būti tvarkomos ir perdirbamos.

Pasak Lietuvos augalų apsaugos asociacijos (LAAA) vadovės Zitos Varanavičienės, vertinant pastarųjų metų ar mėnesių įvykius, pažyma apie sutvarkytas pakuotes negarantuoja, kad pastarosios neatsidūrė bankrutavusių atliekų tvarkytojų sandėliuose ar atokiose fermose, virtusiose nelegaliais sąvartynais.

 „Aplinkosaugos krizę išgyvenančioje Lietuvoje turbūt tiksi ne viena ekologinė bomba, ir viena jų mums, Lietuvos augalų apsaugos asociacijos nariams, yra žinoma jau kelerius metus. Vien tik vertinant mūsų asociacijos narių užimamą rinką, didelio tankio polietileno (HDPE) pakuočių, skirtų augalų apsaugos produktams, kasmet susidaro apie 300 tonų. Tačiau, kiek tokių plastiko pakuočių konkrečiai yra surenkama ir perdirbama ar panaudojama energijai gauti, patikimų ir tikslių duomenų neturime. Be to, augalų apsaugos pakuočių skaičiai gali būti ir didesni – ne visi importuotojai priklauso asociacijai, be to, šalį, deja, pasiekia ir nelegalūs produktai“, – pasakoja Z. Varanavičienė.

Valstybės institucijos, atsakingos už aplinkos apsaugą ir atliekų tvarkymą, bei pakuočių tvarkytojai pateikia labai skirtingus duomenis – nuo labai gerų rodiklių iki vos kelių procentų sutvarkyto plastiko. 2018 metais sukurta Vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinė sistema (GPAIS) turėtų užtikrinti skaidrumą, tačiau šalyje nėra išvystyta infrastruktūra, kuri garantuotų tinkamą tokių pakuočių tvarkymą.

LAAA vadovės įsitikinimu, gamintojų atsakomybės principas, kuris šiandien taikomas augalų apsaugos produktų gamintojams, nėra veiksmingas aplinkosaugos požiūriu, nes nėra įgyvendinamas taip, kaip planavo ES teisės aktų leidėjai.

Pagal Lietuvoje galiojančią tvarką asociacijos nariai išsirenka pakuočių atliekų tvarkytojų organizaciją ir jai sumoka atitinkamą mokestį už pakuočių sutvarkymą. Šis mokestis turėtų formaliai užtikrinti, kad pakuotės sutvarkomos, tačiau nėra jokios garantijos, kad būtent taip ir nutinka. Kaip vieną argumentų savo abejonei Z. Varanavičienė pateikia garsiąją „Metrail“ bylą, kuri atskleidė piktybišką piktnaudžiavimo modelį, išrašant pažymas apie sutvarkytas pakuočių atliekas, nors šios nebuvo tvarkomos.

Globalūs pokyčiai gali atsiliepti ir Lietuvai

„Kinijai ir kitoms Azijos šalims atsisakant priimti plastiko atliekas ir ėmus labiau jas kontroliuoti, ekologinė grėsmė mūsų šalyje tik išaugs. Jau ir Malaizija grąžina Europai jų uoste sulaikytus konteinerius su iš mūsų šalies iškeliavusiomis šiukšlėmis. Padėtis labai neapibrėžta jau seniai, todėl mūsų asociacija prieš keletą metų iškėlė iniciatyvą pasirinkti Lietuvai tinkamą augalų apsaugos priemonių pakuočių tvarkymo praktiką ir ją adaptuoti vietinei rinkai. Šia iniciatyva grindžiamas ir mūsų vykdomas bandomasis projektas. Tikslas – kad į Lietuvos rinką pakliuvusios pakuotės būtų tinkamai sutvarkytos, siekiant, kad kuo daugiau jų būtų galima perdirbti ir panaudoti antrinėje gamybos grandinėje“, – aiškina Z. Varanavičienė.

LAAA inicijuotas ir finansuojamas bandomasis projektas nuo 2015 metų vykdomas Kauno ir Kėdainių rajonuose esančiuose ūkiuose bei vienoje žemės ūkio bendrovėje – iš viso šiuo metu iniciatyvoje dalyvauja 82 ūkiai. Projekto metu tiriami augalų apsaugos produktų pakuočių rūšiavimo įpročiai: kaip ūkininkai laiko produktų pakuotes, kaip jas rūšiuoja, kaip patogiau jas būtų atiduoti tvarkytojams. Kartu su projekto partneriais – licencijuotais atliekų tvarkytojais, surenkančiais iš ūkininkų pakuotes – ūkiuose lankosi ekspertas iš LAAA. Ieškoma galimybių projektą plėsti ir į kitus žemdirbiškus regionus, pritraukti daugiau ūkininkų.

Lietuvai tinkamų pažangių tvarkymo praktikų yra net keturiolikoje ES valstybių. Ypač geri pavyzdžiai matomi Vokietijoje ir Bulgarijoje. Pastarojoje vykdytas bandomasis projektas ypač greitai tapo įprasta atliekų tvarkymo praktika. Anot Z. Varanavičienės, norint sukurti veiksmingą atliekų surinkimo ir tvarkymo sistemą, kuri taptų žiedinės ekonomikos ir tvarumo kultūros dalimi, reikalingas visų suinteresuotų šalių įsitraukimas bei pereinamasis laikotarpis – tai liudija ir kolegų iš analogiškos asociacijos Bulgarijoje patirtis: nuo tvarkos sukūrimo iki jos įgalinimo visoje šalies teritorijoje prireikė 3–4 metų.

Pavyzdys mums – Bulgarija

Bulgarija – bene geriausias pavyzdys, kokių rezultatų augalų apsaugos produktų pakuočių tvarkymo srityje galima pasiekti, kai susitelkia visi suinteresuotieji – verslas, institucijos, ūkininkai.

Pasak Bulgarijos augalų apsaugos asociacijos vadovės Neli Jordanovos (Nelly Yordanova), kadangi gamintojo atsakomybės principas veikia tinkamai ir operatoriaus veikla efektyvi, ūkininkai šioje valstybėje naudojasi nemokama pakuočių atliekų surinkimo paslauga, o jų atsakingą pakuočių tvarkymą patvirtina specialūs dokumentai.

Ūkininkai taip pat gali užsakyti ir operatyviai gauti atliekų surinkimo paslaugas – užtenka paskambinti telefonu ir įvardinti turimą pakuočių kiekį. Veikia visa atliekų surinkimo ir tvarkymo schema, įgalinanti stebėti visą pakuočių tvarkymo procesą iki galutinio jų panaudojimo.

„Šios priemonės padeda išvengti neigiamo poveikio gamtai. Nauda pasiekiama ir per žiedinę ekonomiką: iš šių pakuočių išgautas didelio tankio plastikas yra tinkamai apdorojamas ir perdirbamas bei panaudojamas gaminti produktus, turinčius ribotą tiesioginį kontaktą su žmonėmis, gyvūnais ar augalais. Mūsų šalyje iš šios žaliavos gaminami plastikiniai optinių kabelių vamzdžiai telekomunikacijų pramonei. Perdirbama daugiau kaip 90 proc. pakuočių, o tos, kurių negalima išvalyti, panaudojamos cemento gamykloje jas sudeginant ir iš jų išgaunant šilumos energiją“, – pasakoja N. Jordanova.

LAAA viliasi, kad išaiškėję skandalingi taršos atvejai mūsų šalyje paskatins itin atidų ir atsakingą įvairių suinteresuotų šalių įsitraukimą, ruošiant Nacionalinį atliekų tvarkymo planą 2021–2027 m.

„Gamintojo atsakomybės principas turėtų veikti ne tik teoriškai, susimokant pakuočių mokestį, bet užtikrinti jų sutvarkymo procesą nuo pradžios iki pabaigos. Mūsų asociacija – ne atliekų tvarkymo ekspertai ir ne kontroliuojanti institucija, tačiau asociacijos nariams svarbu socialinė atsakomybė, todėl labai norisi tikėti, kad tie sukrėtimai bus stiprus impulsas aplinkosaugai ir mums visiems susitelkus spręsti įsisenėjusias problemas“, – sako Z. Varanavičienė.

Parengta pagal LAAA informaciją