Vašingtonas / Kaunas. Pelkės ir durpynai yra didžiulės anglies saugyklos, nuolatinis jų naikinimas kelia grėsmę bioįvairovei ir skatina klimato kaitą.

Durpynai užima vos 3 proc. planetos paviršiaus, tačiau juose sukaupta 600 gigatonų anglies – daugiau anglies nei visoje pasaulio miškų biomasėje.

Durpžemio naudojimas žemės ūkyje ir jo tvarumo klausimas kelia karščiausias žemdirbių ir aplinkosaugininkų diskusijas visame pasaulyje. Ne išimtis ir Lietuva. Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis, Lietuvoje pelkių (durpžemių) yra apie 8 proc., iš jų apie 6 proc. patenka į žemės ūkio naudmenas. Didžiausią dalį sudaro žemapelkės durpžemiai.

Tyrimas atskleidžia katastrofišką padėtį

Tyrime, paskelbtame „Conservation Letters“ (recenzuojamas atviros prieigos mokslinis žurnalas), analizuojama saugomų teritorijų durpynų būklė.

Anot mokslininkų, vos 17 proc. pasaulio durpynų yra saugomi (patenka į saugomas teritorijas) – gerokai mažiau nei daugelis kitų vertingų ekosistemų. Iš saugomose teritorijose esančių durpynų kiek daugiau kaip pusė (0,37 mln. km²) patenka į griežtos apsaugos kategoriją, o kiek mažiau nei pusė (0,31 mln. km²) patenka į negriežtos / daugkartinio naudojimo apsaugos kategoriją.

Trijose daugiausiai durpynų turinčiose šalyse – Kanadoje, Rusijoje ir Indonezijoje – tai nesudaro nė 17 proc. saugomų teritorijų vidurkio.

JAV ir Brazilija taip pat yra tarp penkių daugiausia durpynų turinčių valstybių, tiesa, jų durpynų dalis saugomose teritorijose didesnė. Vis dėlto mokslininkai perspėja, kad saugomų teritorijų statusas žemėlapyje ne visada reiškia tinkamą apsaugą tikrovėje.

Pavyzdžiui, Kongo Respublikoje beveik 90 proc. durpynų patenka į saugomas teritorijas, tačiau mažiau kaip 1 proc. saugoma griežtai.

Jungtinės Karalystės (pagal durpynų plotą užima 12 vietą pasaulyje) saugomose teritorijose jų sumažėjo 41 proc. Jungtinė Karalystė, kaip ir Indonezija, yra vienos iš nedaugelio šalių, turinčių išsamią durpynų strategiją, skirtą nacionaliniams klimato planams paremti. Tačiau apie 80 proc. Jungtinės Karalystės pelkių ir durpynų suardytos.

Beveik ketvirtadalyje pasaulio durpynų vyksta žmonių veikla. Nusausinant arba iš dalies paveikiant durpynus, pritaikant juos ūkininkavimui, durpių kasybai, keliams ir kitai infrastruktūrai, anglis patenka į orą, virsta CO₂ ir patenka į atmosferą.

Anglies lobynas

Durpynai ne tik kaupia anglį, bet ir sulaiko vandenį, padeda išvengti potvynių ir sausrų, juose auga augalų ir veisiasi gyvūnų, kurių nesutiksime niekur kitur.

Angliai durpynuose kauptis prireikė tūkstančių metų, todėl durpynai kartais vadinami anglies bomba, nes ją naikindami didiname CO₂ emisiją.

Tyrėjai teigia, kad svarbu išplėsti saugomas teritorijas siekiant apsaugoti durpynus, tačiau esamų saugomų teritorijų valdymas menkai finansuojamas. Anot tyrimo autorių, tam turi įtakos tai, kad durpynai ir pelkės dažnai sunkiai pasiekiami, ne visada vaizdingi, skirtingai nei miškai, sukauptos gigatonos anglies slepiasi giliai.

Mokslininkai nuogąstauja, kad galime prarasti durpynų anglies telkinius dėl gausėjančių karščio bangų, sausrų, kurių sukelia pasaulinis atšilimas, keliantis grėsmę ir durpynų gyvybingumui.

***

Daugiau apie Lietuvos durpžemių skirstymą, naudojimą ir kylančias problemas skaitykite žurnalo „Mano ūkis“ vasario ir greitai išeisiančiame kovo numeriuose.