Akademija (Kauno r.). Vieniems mėšlas nauda, kitiems – problema. Dėl jo pastaruoju metu dažnai kryžiuojamos ietys. Taigi, kaip tvarkyti mėšlą, kad jis teiktų naudos ir nekeltų problemų?

Apie mėšlą bene daugiausia Lietuvoje žinantis VDU Žemės ūkio akademijos profesorius Rolandas Bleizgys dar kartą šios organinės trąšos pusėn stojo „Regionų ateities forume 2022“.

Pasak profesoriaus, problemų kelia tik netinkamai laikomas mėšlas – gali teršti orą, vandenį, o jo kvapas kelia konfliktus tarp kaimynų.

Priekaištų mėšlui išsakoma dėl kenksmingų dujų, daugiausia – visą ekosistemą žalojančio amoniako. Todėl įvairiuose susitarimuose kalbama, kaip mažinti jo emisiją.

„Tai galima padaryti, tik būtų labai liūdna, jeigu amoniako išskyrimą Lietuva mažintų gyvulių sąskaita. Visada pasisakau už tai, kad gyvulių Lietuvoje tik daugėtų, o aplinkos taršos problemos būtų sprendžiamos kitais technologiniais būdais“, – kalbėjo profesorius.

Efektyviausia visas priemones taikyti kompleksiškai

Labai svarbu tvarkyti mėšlą taip, kad būtų mažinamos emisijos, jame būtų išsaugotas azotas, kuris didina mėšlo, kaip trąšos, vertę.

„Su mėšlu galima trečdaliu sumažinti tręšimo normas. O jo vertė, taip pabrangus mineralinėms trąšoms, dar labiau padidėjo“, – sakė R. Bleizgys.

VDU Žemės ūkio akademijos profesorius Rolandas Bleizgys dar kartą akcentavo mėšlo naudą ir svarbą žemės ūkiui

Kokie veiksniai svarbiausi, ieškant būdų, kaip sumažinti dujų garavimą iš mėšlo? Amoniako emisijai labai didelę įtaką turi oro temperatūra, oro srautas ir turbulencija, mėšlo temperatūra, jo paviršiaus drėgmė, cheminė sudėtis ir kt. Šiuos veiksnius, sako profesorius, ir reikia optimizuoti, kad oras būtų švaresnis.   

„Amoniakas formuojasi aerobinėje aplinkoje. Norint daryti tam įtaką ir išsaugoti mėšle azotą, reikia mėšlą dengti durpėmis, šiaudais, mažinti oro greitį, neardyti paviršiuje susidariusios oro plutos, mažinti temperatūrą, mėšlo drėgmę. Tai efektyvios priemonės, nereikalaujančios jokių didelių investicijų“, – kalbėjo R. Bleizgys.

Kitos priemonės, mažinančios emisijas iš mėšlo, skirtos fermentiniams ir mikrobiologiniams procesams. Svarbu neviršyti baltymų kiekio pašaruose, į mėšlą įterpti probiotikų, jį rūgštinti (išmetamo amoniako kiekis sumažėtų iki 50 proc.), mažinti temperatūrą, nuo mėšlo atskirti šlapimą.

Daugiausia amoniako būna šviežiame mėšle pirmas 5 val., todėl labai svarbu, kad ant jo paviršiaus būtų kuo mažiau vandens.

„Visas priemones taikant kompleksiškai, galima gerokai sumažinti ir nemalonaus mėšlo kvapo sklaidą“, – pabrėžė R. Bleizgys.

Daugiausia problemų dėl garuojančio amoniako kyla vasarą

Kalbant apie tvartų įrengimą, mikroklimato procesus, vykstančius patalpose, svarbiausia kontroliuoti vėdinimo sistemos intensyvumą ir tvarto temperatūrą.

Prof. R. Bleizgys atkreipė dėmesį, kad vienu laipsniu sumažinus vidutinę metinę oro temperatūrą tvarte metinė amoniako emisija sumažės apie 6 procentus.

„Žiemą problemų nebūna, oro tarša sumažėja, bet didelis jos kontrolės iššūkis – vasara, kai karščiai tęsiasi ne savaitę, o ilgiau. Taigi, reikia ieškoti būdų, kaip sumažinti oro temperatūrą tvarte ir tai leis sumažinti amoniako emisiją“, – vardijo galimybes lektorius.

Vienas svarbiausių technologinių veiksnių tvarte – švara, tinkamas tvarto suprojektavimas, nuolydis, takai, grioviai. Svarbu, kad mėšlas nesikauptų ant takų, o būtų surenkamas kanaluose, tada mažėja kontaktinis mėšlo paviršiaus plotas su aplinkos oru ir tokiu būdu galima gerokai (apie 25 proc.) sumažinti amoniako ir kitų dujų išskyrimą.

Kitas dažnas diskusijų objektas susijęs su šviežiu mėšlu ir sąlygomis jo paviršiuje formuotis plutai. Prof. R. Bleizgio teigimu, reikia intensyvinti mėšlo paviršiaus džiūvimą ir plutos formavimąsi natūraliomis sąlygomis (tai išmetamo amoniako kiekį leistų sumažinti daugiau kaip 40 proc.), o jeigu tai nepavyksta padaryti dėl mažo sausųjų medžiagų kiekio, naudoti dirbtines priemones: durpes, šiaudus, jų granules ir kt. Tai leistų amoniako emisiją sumažinti net iki 50 procentų.

Tačiau yra vienas „bet“: nors kreikimas padeda mažinti emisijas, tai prieštarauja technologijų plėtrai – šiuolaikiniuose tvartuose taikomos bekraikės ir skystojo mėšlo technologijos, dėl kurių oro tarša yra didesnė. Todėl tvartuose R. Bleizgys rekomenduoja kitus būdus ir priemones, kaip sumažinti emisijas.

Viena tokių – dirbtinio rūko sistema, kuri jau populiarėja ir Lietuvoje. Ji sprendžia mikroklimato problemas per karščius, mažina oro temperatūrą ir tuo pačiu – amoniako išskyrimą.

Kita galima priemonė – biofiltrai, jų efektyvumas valant orą siekia iki 90 procentų. Tačiau ši priemonė tinka tik paukštynams ir kiaulidėms, bent ne galvijų tvartams.

Šiuo metu labai populiaru naudoti biopreparatus, mikroorganizmų kompozicijas, kurie kontroliuoja mėšle vykstančius mikrobiologinius procesus. Jie, priklausomai nuo mėšlo sudėties, temperatūros, 20–25 proc. sumažina išskiriamų dujų kiekį ir kvapo sklaidą, neleidžia mėšlo paviršiuje formuotis plutai.

Norint sumažinti amoniako emisiją iš tirštojo mėšlo mėšlidžių, svarbiausia jas tinkamai įrengti. Rekomenduojama uždengti rietuvę šiaudais, durpėmis, plėvele arba kt. danga, mažinti mėšlo paviršiaus plotą (statyti aukštas mėšlidžių sienas), palaikyti žemesnę negu 50 °C temperatūrą rietuvėje (į mėšlą įmaišant daugiau šiaudų) ir kt.

Amoniako emisija iš skystojo mėšlo mėšlidžių mažinama įrengiant jas gilesnes ir mažinant paviršiaus plotą, sandariai uždengiant, neardant natūralios plutos ir t. t.

„Taigi, yra priemonių ir būdų, kaip tinkamai laikyti mėšlą, kaip mažinti dujų išskyrimą iš mėšlo, nemalonų kvapą. Ir mėšlas – ne problema, o nauda, energijos, dirvožemio maisto medžiagų šaltinis. Jo svarba šiuo metu, kai labai pabrango mineralinės trąšos ir energetika, tapo dar didesnė. Todėl turime plėtoti gyvulininkystę, didinti gyvulių kiekį, intensyvinti mėsos ir pieno gamybą, nebijoti oro taršos, kuriai sumažinti yra daug būdų“, – reziumavo prof. R. Bleizgys.