Kaunas. Šiemet užfiksuota mažiau atvejų, kai vilkai papjauna ar sužaloja ūkinius gyvūnus. Aplinkos ministerijos teigimu, tam įtakos galėjo turėti šernus nusilpninęs ir lengvu vilkų grobiu pavertęs afrikinis kiaulių maras ir tai, kad ūkininkai ėmė dažniau naudoti prevencines apsaugos priemones. Ūkininkai mano, kad situacija nesikeičia ir vilkų medžioklės limitą reikia didinti, bet jis šiemet išliks toks pats.

Aplinkos ministerijos duomenimis, šiemet iki rugsėjo 1 d. užfiksuoti 195 atvejai, kai vilkai užpuolė ūkių gyvūnus. Iš viso papjauti ar sužaloti 668 gyvūnai ir padaryta žalos už 60 tūkst. eurų. Būtent pagal per šį laikotarpį užfiksuotus duomenis apskaičiuojami vilkų medžioklės limitai.

Praėjusiais metais per tą patį laikotarpį užfiksuoti 245 vilkų padaryti žalos atvejai arba 50 atvejų daugiau. Pernai papjauti 689 ūkiniai gyvūnai - avys, ožkos, veršeliai, karvės.

Šiemet labiausiai nukentėjo Švenčionių (110 papjautų arba sužalotų gyvūnų), Anykščių (72), Raseinių (62), Rokiškio (52), Ignalinos (35), Kupiškio (34 atvejai) rajonų ūkininkai.

Regi dvi priežastis

Aplinkos ministerijos Miškininkystės skyriaus vyr. specialistas Zbignevas Glazko mano, kad šiemet ūkinių gyvūnų užpuolimo skaičius galėjo sumažėti dėl dviejų priežasčių.

„Viena jų gali būti afrikinis kiaulių maras. Manoma, kad daug užsikrėtusių šernų  tapo lengvu grobiu vilkams. Kitas svarbus dalykas - ūkininkai vis daugiau dėmesio skiria prevencinėms priemonėms.

Šiemet 84 proc. žalos atvejų taikytos prevencinės apsaugos priemones, pernai - 79 proc. atvejų ūkininkai naudojo tokias priemones. Tačiau dažnai atsitinka, kad jų naudojimas nėra tinkamas. Kartais elektrinis piemuo per žemai įrengiamas, vielose nėra elektros srovės, o vilkai elektrą labai gerai jaučia", - sakė Z. Glazko.

Aplinkos ministerijos teigimu, ūkininkai neretai neteisingai naudoja prevencines apsaugos priemones, šiuo atveju - netinkamai įrengtas elektinis piemuo

Tiesa, per visus kalendorinius metus (nuo sausio pradžios iki gruodžio pabaigos) ūkinių gyvūnų užpuolama kur kas daugiau. 2014 metais užfiksuota 290 atvejų, papjauta ar sužalota 689 ūkiniai gyvūnai, apskaičiuota žalos suma  - 94,6 tūkst. eurų.  2015 metais pranešta apie 362 atvejus, 967 papjautus ar sužalotus gyvūnus, žalos suma - 118,0 tūkst. eurų. Pernai užfiksuoti 472 atvejai, kurių metu nukentėjo 1251 ūkinis gyvūnas, nuostolių suma siekė 134,3 tūkst. eurų.

Medžioklės limitas nesikeis

Nuo spalio 15 d. bus jau leidžiama vilkų medžioklė, o nuo rugsėjo mėnesio užfiksuojami nuostoliai jau neturi įtakos medžioklės limitams. Sumedžiojimo limitas nustatomas iki 20 proc. nuo vilkų populiacijos dydžio.

Šią savaitę patvirtintas 2017-2018 m. medžioklės sezonui 60 vilkų sumedžiojimo limitas. Praėjusį sezoną leista sumedžioti 60 vilkų, 2015-2016 metų limitas buvo 33 vilkai.

Šį sezoną po 1 vilką bus leidžiama sumedžioti Elektrėnų, Lazdijų, Ignalinos, Klaipėdos, Kupiškio, Prienų, Raseinių,  Šakių, Švenčionių, Trakų, Ukmergės, Vilkaviškio, Vilniaus ir Zarasų rajonų savivaldybių teritorijose, po 2 vilkus - Alytaus, Molėtų, Rokiškio, Šilalės ir Tauragės rajonų savivaldybių teritorijose, po 3 vilkus - Anykščių ir Varėnos rajonų savivaldybių teritorijose.

Augintojai prašo mažinti vilkų skaičių

Lietuvos avių augintojų asociacijos vadovas Žilvinas Augustinavičius sakė negalės daryti apibendrinimų, kol nesusipažino su šių metų statistika.

„Tačiau puikiai žinau, kas vyksta Anykščių rajono savivaldybės teritorijoje. Čia jau rugpjūčio mėnesį buvo užfiksuota daugiau žalos atvejų nei praėjusiais metais", - sakė Ž. Augustinavičius.

Jo žodžius patvirtina statistika. Šiemet Anykščių rajono savivaldybėje iki rugsėjo 1 dienos užfiksuota 20 atvejų, kurių metu papjauti ar sužalota 72 gyvūnai. Pernai per tą patį laikotarpį Anykščiuose užfiksuota 11 atvejų ir 54 papjauti ar sužaloti gyvūnai.

„Akivaizdu, kad šalia Anykščių vilkų nemažėja. Nesutikčiau su nuomone, kad vilkai maitinasi šernais, todėl rečiau ateina į ūkius. Kai kur dėl kiaulių maro šernų visai neliko, todėl gali būti, kad šios priežasties vilkas kaip tik priversti eiti ieškoti maisto pas ūkininkus.

Prevencines priemones ūkininkai naudoja, tačiau puikiai žino, kad nė viena jų nėra šimtaprocentinė apsauga. Avis nuo vilkų galima apsaugoti tik tokiu atveju, jei jas nuolat laikysi betoniniame aptvare", - mao teigė  Ž. Augustinavičius.

Jo teigimu, esminė problema nesikeičia: ūkininkai nori, kad Lietuvoje būtų padidinti vilkų medžioklės limitai.

Gamtos apsaugos asociacijos „Baltijos vilkas" parengtas žemėlapis rodo, kur pernai dažniausiai ūkinius gyvūnus užpuolė vilkai

Raginami labiau saugotis avis

Aplinkos ministerijos pateiktais duomenimis, šiuo metu Lietuvos miškuose laksto daugiau nei 300 vilkų. Kai kurie medžiotojai sako manantys, kad vilkų gali būti ir tris kartus daugiau.

Gamtos apsaugos asociacijos „Baltijos vilkas" nuolat pažymi, kad ūkininkai per mažai rūpinasi gyvūnų apsauga. Esą dažniausiai per žemai įrengiama elektrinio piemens juosta ir tikimasi, kad toks lengvai peršokamas įrenginys gali sustabdyti vilką.

Gamtos apsaugos asociacijos „Baltijos vilkas" siūlomas pavyzdys, kaip turėtų atrodyti avių aptvaras

Apsaugai nuo vilkų rekomenduojamas penkių juostų aptvaras, kad apatinė juosta būtų pakankamai žemai ir neleistų vilkui pralįsti pro aptvaro apačią, o viršutinė bent 120 cm aukštyje ir saugotų nuo peršokimo. Nors vilkai gali peršokti ir didesnį aukštį, tačiau yra pastebėta, kad jie bijo elektros ir per aukštą elektrinį aptvarą šokti nerizikuoja

MŪ inf.