Vilnius. Aplinkos ministerija raginama mažinti įkainius už šernus valstybiniuose  komercinės medžioklės plotuose. Ministerija atkerta, kad šie plotai beveik tušti, maras šernus jau išguldė – nėra ką medžioti ir to mokesčio beveik niekas nemoka.  

„Žemės ūkio ministerija siūlo finansines priemones, kaip paskatinti kiaulių augintojus jų atsisakyti, o Aplinkos ministerija nesugeba atsisakyti mokesčio, kuris padėtų valdyti priežastį – marą, kurį perneša šernai“, – piktinosi Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas „valstietis“ Kęstutis Mažeika. 

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento direktoriaus pavaduotojas Algirdas Klimavičius ramina, kad komercinės medžioklės plotai beveik tušti. Pasak jo, panaikinus mokesčius, nebebus iš ko atlyginti ūkininkams už šernų išknistus laukus, urėdija neturės lėšų šių plotų infrastruktūrai. 

A. Klimavičiaus teigimu, dėl šernų pernešamo kiaulių maro buvo atšaukti visi mokesčiai, medžiojant šernus medžiotojų klubų ir būrelių plotuose. Kitos medžioklės taisyklės galioja tik komerciniuose plotuose, kur susimokėjus medžioti gali bet kas. Šie plotai užima apie 5 proc. visų medžioklės teritorijų.  

„Tas mokestis jau sumažintas tris kartus (nuo maro epidemijos pradžios – BNS). Yra draudžiama šernus maitinti“, – BNS tvirtino A. Klimavičiaus

Valstybinių miškų urėdijos Gamtos apsaugos, gamtotvarkos, rekreacijos ir medžioklės skyrius specialistas Aleksas Žebrauskas BNS informavo, kad už pagautą šerną iki 30 kg mokamas 32 eurų mokestis, už sunkesnį – apie 79 eurų.

Dar 460 eurų tenka sumokėti už iltis. Tačiau A. Žebrauskas sako, kad šio mokesčio dabar niekas nemoka, nes nebėra tokių ilčių turinčių šernų: „Pasitaiko pavieniai atvejai“. 

Už sumedžioto šerno mėsą irgi susimokama atskirai. Dar po 25 eurus medžiotojai turi sumokėti už rytinės arba vakarinės medžioklės organizavimą. 

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas A. Mažeika įsitikinęs, kad vietoje finansinio skatinimo medžioti šernus šiuos pinigus reikėtų atiduoti ūkininkams, kurie atsisakys kiaulių.

Aplinkos ministerijos duomenimis, dabar Lietuvoje yra 25 komercinės medžioklės plotai, apimantys 151,3 tūkst. ha laukų ir miškų. Didžiausias – 25,4 tūkst. ha – plotas yra Panevėžio apylinkėse, po 10–13 tūkst. ha –  Ukmergės, Marijampolės ir Joniškio rajonuose. 

A. Klimavičiaus teigimu Panevėžio komercinės medžioklės plotuose šernų beveik nėra – maras juos jau išguldė. „Ukmergėje šernų medžioklės už mokestį niekas nebesiūlo“, – teigė jis. 

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba nurodė, kad 2016 metais Lietuvoje iš viso buvo sumedžioti 35 354 šernai, dar 659 rasti nugaišę, 2017 metais – atitinkamai 33 971 ir 2 523, o šiemet – 15 620 ir 2597.  Kiek šernų sumedžiota komerciniuose plotuose bei medžiotojų būrelių teritorijose nei Aplinkos ministerija, nei Valstybinių miškų urėdija pasakyti negalėjo.  

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) svarsto nuo kitų metų nebemokėti 100 eurų dydžio išmokų už sumedžiotas suaugusias šernų pateles – šios išmokos medžiotojų nesuviliojo – šernų sumedžiota tik 10–15 proc. daugiau. 

Šiais metais už sumedžiotas vyresnes nei dviejų metų šernų pateles medžiotojams išmokėta 62,5 tūkst. eurų, o pernai – 290 tūkst. eurų ir užpernai – 401,5 tūkst. eurų, tačiau tada buvo ir didesnės išmokos.  

Žemės ūkio ministerija nuo rugsėjo pasiūlys kiekvienam nuo 1 iki 100 kiaulių auginančiam ūkininkui, esančiam maro zonoje, sumokėti po 100 eurų už vienos kiaulės atsisakymą ir papildomai 1,5 tūkst. eurų kitų gyvūnų įsigijimui. Šiuo pasiūlymu nepasinaudoję ūkininkai galės gauti 1,5 tūkst. eurų biosaugos priemonėms savo fermose.

Iš viso tam numatoma skirti 3 mln. eurų. Finansine paskata 14-oje maru užsikrėtusių Lietuvos rajonų galės pasinaudoti maždaug 6 tūkst. ūkininkų, kurie turi 18 tūkst. kiaulių. 

Kiaulių maras Lietuvoje pradėjo plisti 2013 metų pabaigoje, užkrėstiems šernams migruojant iš Baltarusijos. 2014 metais liga išplito ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Estijoje bei Lenkijoje.

BNS inf.