Vilnius. Miško žemę norintys parduoti jos savininkas negalės reikalauti, kad pirmumo teisę į besiribojančią jo valdą turintis pirkėjas pirktų visą sklypą, o ne tik norimą jo dalį. Tačiau kai kurie parlamentarai suabejojo tokių sugriežtinimų efektu.

Už tokį Miškų įstatymo pakeitimą balsavo 63  Seimo nariai, prieš – Kęstutis Bacvinka, o susilaikė 39. Įstatymo pakeitimai įsigalios nuo rugsėjo.

Pataisa nebus taikoma, jeigu visi pardavėjo sklypai ribojasi tarpusavyje.

Pakeitimo iniciatoriai sako, kad dabar žmonės, dėl finansinių ar kitų priežasčių negalintys įsigyti viso žemės ploto, negali įsigyti ir vien besiribojančios valdos.

Ekonomikos komiteto narys konservatorius Jurgis Razma mano, kad pataisos „gali pasitarnauti“ šiek tiek stabdant miškų valdymo koncentraciją „stambiųjų korporacijų rankose“.

„Buvo įžvelgtas tam tikras dėsningumas, kai atsiranda tarpininkai, kurie žinodami, kurie savininkai nori parduoti savo miškus, formuoja paketus ir įtikina, kad tai reikia priimti kaip sąlygą, kad taip bus geriau. Žinoma, tokiu atveju gretimų sklypų smulkieji savininkai viso to paketo dažniausiai negali įpirkti ir nenori. Tada lieka tie stambieji pirkėjai. Šis pataisymas tokias galimybes eliminuotų, neleistų tų paketų formuoti“, – kalbėjo J. Razma.

Tuo tarpu aplinkos ministras Kęstutis Mažeika – jis yra vienas draudimo iniciatorių – pataisai pasipriešino, nes esą ji bus apeinama. Ministras įspėjo apie galimą įstatymo landą, kuri, pasak jo, „yra labai nesudėtinga“.

„O apeiti, kaip ir komitete (Seimo Aplinkos apsaugos komitete – BNS) kalbėjo specialistai, yra ypač lengva, nes nuomos, panaudos, mainymo pagrindais šitas mechanizmas negalios ir tiesiog norėdami gerų tikslų, padarome dar vieną biurokratinį mechanizmą, kuris tikrai praktiškai neturės naudos ir bus neveikiantis“, – tvirtino K. Mažeika.

Liberalo Simono Gentvilo duomenimis, dabar notarų biuruose 90 proc. miškų pirkimo-pardavimo sandorių tvirtinama kaip mainai.

„Čia yra palikta didelė spraga, kurios šis įstatymas niekaip nepaveiks. Bet tai yra žingsnis į priekį tam, kad ūkiai būtų valdomi teisingai, nes vidutinė miško valda šiandien vis dar yra 3,5 hektaro, kas yra labai mažai. Negali investuoti nei į techniką, nei į žinias, turėdamas tokį ūkelį“, – tikino S. Gentvilas.

Pirmumo teisę pirkti žemę dabar turi sklypo bendraturčiai ir asmenys, esantys miško žemės, kuri ribojasi su pardavėjo sklypu, savininkai. 

BNS inf.