Kaunas. Kaip miškininkauti tvariai ir kartu užtikrinti europinės svarbos miško buveinių išsaugojimą? Išeitį siūlo Miškų įstatymo pataisos.

Aplinkos ministerija teigia, kad siūlomomis Miškų įstatymo pataisomis siekiama rasti balansą tarp gamtosauginių apribojimų, racionalaus miško naudojimo ir visuomenės lūkesčių.

Kam reikalingi pakeitimai ir kodėl jie vykdomi būtent dabar? Pasak Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės vyriausiojo patarėjo Nerijaus Kupstaičio, pastaruoju metu Lietuvoje (ir aplinkinėse ES valstybėse) išaugo visuomenės dėmesys miškams ir miškų ūkiui – ryškėja bendra nepritarimo plyniesiems miško kirtimams tendencija.

Be to, tradicinis miškininkavimas, netgi su apribojimais atskirų grupių miškuose, neužtikrina Europos Bendrijos (EB) svarbos miško buveinių reikiamo kiekio ir tinkamo jų išsaugojimo.

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės vyriausiasis patarėjas Nerijus Kupstaitis

Į tai atkreipė dėmesį ir Europos Komisija, pradėjusi pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą, nes mūsų šalis ne tik nenustatė pakankamo kiekio biologinei įvairovei išsaugoti skirtų „Natura 2000“ teritorijų, bet ir tose teritorijose, kurios jau yra nustatytos, smarkiai vėluojama imtis veiksmingų biologinės įvairovės apsaugos priemonių.

„Norint išsaugoti buveines ir dėl jų draudžiant ar ribojant kirtimus gali atsirasti ekonominių ir socialinių praradimų. Tai aktualu ne tik medienos pramonei ar energetikai, bet ir šalies biudžetui bei visuomenei. Todėl reikia ieškoti subalansuotų sprendimų, jų karkasą bandome sudėlioti siūlydami Miškų įstatymo pakeitimus“, – aiškina N. Kupstaitis.

Kirtimai turi atitikti funkcinius reikalavimus

Pakeitimais siekiama sumažinti plynųjų miško kirtimų mastą, pirmiausia juos visiškai apribojant biologinės įvairovės požiūriu vertingiausiuose miškuose. Tam rengiant įstatymo pataisas buvo sutarta sukurti atskirą – II C miškų grupę. Būtent joje atsidurs visos saugotinos europinės svarbos miško buveinės ir tokiuose miškuose bus leidžiami tik biologinei įvairovei išsaugoti ar gausinti reikalingi kirtimai.

Pasak N. Kupstaičio, į II C grupę patektų apie 150 tūkst. ha, o tai yra kiek mažiau nei 7 proc. visų Lietuvos miškų. Jo teigimu, dalis tų miškų jau dabar yra arba rezervatiniai (I) arba ekosistemų grupės (II A) miškai, o papildomi apribojimai būtų taikomi 90 tūkst. ha miškų, iš jų maždaug 30 tūkst. ha privačios nuosavybės miškų (tai sudaro apie 3 proc. privačių miškų).

„Įstatyme atsirado pakeitimų, kuriais siekiama apriboti didžiausią leistiną plyno kirtimo plotą, tarkime, III grupės medynuose iki 3 ha, o valstybiniuose parkuose ir draustiniuose – iki 1 ha. Be to, siūloma adaptuoti atvejinius kirtimus, kad jie kuo geriau atitiktų konkrečios miškų grupės paskirtį ir funkcinius reikalavimus. Pavyzdžiui, II A grupės miškuose siūloma atvejiniais kirtimais palikti apie 20 proc. senų ir perbrendusių medžių nuo viso medyno tūrio, taip pat sudaryti prielaidas šviesiamėgių medžių rūšių, tokių kaip pušys ar beržai, savaiminiam atsikūrimui“, – sako ministerijos atstovas.

VDU Žemės ūkio akademijoje Kaune vykusi konferencija-diskusija „Miškininkavimo pokyčiai europinių įsipareigojimų ir visuomenės lūkesčių kontekste“ sulaukė didelio miškininkų ir aplinkosaugininkų dėmesio

Miško įstatymo pataisomis siekiama praplėsti ir kompensavimo ribas už nesaugomose teritorijose esančiuose miškuose nustatytus apribojimus. Pasak N. Kupstaičio, tai pildomas kompensavimo mechanizmas prie šiuo metu taikomo saugomose teritorijose.

Skaičiuojama, kad metinis lėšų poreikis kompensacijoms privačių miškų savininkams už naujai įvedamus apribojimus siektų iki 10 mln. eurų kasmet, didžioji jų dalis – „Natura 2000“ išmokos.

Didesnė dalis papildomų miškų ūkinės veiklos apribojimų realius praradimus patirtų ne iš karto, o tik medynams pasiekus brandą (ūkiniams miškams nustatytą kirtimo amžių). Iš viso papildomi kompensuotini ūkinės veiklos apribojimai privačiuose miškuose būtų taikomi apie 30 tūkst. ha plote, kuriems kasmet reikėtų iki 100 tūkst. eurų.

N. Kupstaičio pastebėjimu, dėl papildomų miško kirtimų ir jų plotų apribojimų kasmet po 0,8 mln. kub. m gali sumažėti rinkai pateikiamos žaliavinės medienos ir miško kirtimo liekanų kiekis, tačiau šis sumažėjimas gali būti kompensuotas, intensyviau naudojant ne saugomose teritorijose esančius ūkinius miškus, kuriuose yra dideli brandžių ir perbrendusių medynų plotai, ir į ūkinę veiklą įtraukiant nuosavybės teisėms atkurti rezervuotus, bet tam nepanaudojus miškus, kurie sudaro apie 10 proc. Lietuvos miškų.

„Įvardinant skaičiais, privačiuose ir valstybiniuose ūkiniuose miškuose kasmet kaupimui paliekama po 3,7 mln. kub. m medienos prieaugio, neskaitant natūraliai atkrentančios dalies. Rezervuotuose nuosavybės teisėms atkurti miškuose kasmet neiškertama po 1,05 mln. kub. mprieaugio“, – potencialą pabrėžia N. Kupstaitis, primindamas, kad laiku neiškirtus brandžių medžių, didėja atkrentančios medienos kiekis.

Miško buveinės Lietuvoje

Pasak Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės vyriausiojo patarėjo Algirdo Klimavičiaus, Lietuvoje išskiriami 54 europinės svarbos buveinių tipai, 14 iš jų yra natūralios miško buveinės.

„Buveinių direktyva įpareigoja palaikyti ar atstatyti palankią EB svarbos natūralių buveinių apsaugos būklę. Būklė palanki, kai yra tokie komponentai: arealas ir buveinės padengiami plotai tame areale nekinta arba didėja, nekinta specifinė struktūra ir funkcijos, o buveinėje gyvenančios rūšys jaučiasi gerai“, – svarbiausius gerą buveinės būklę apibrėžiančius dalykus vardija specialistas.

Jis pastebi, kad dar 2009 m. buvo pradėta nacionalinių buveinių inventorizacija, tačiau dėl lėšų trūkumo gamtos būklės pasikeitimai lig šiol nebuvo stebimi.

Buveinių direktyvoje teigiama, kad pačios valstybės gali rinktis, ar teisės aktais saugoti buveines, ar steigti naujas saugomas teritorijas ar kitais teisiniais mechanizmais užtikrinti apsaugą. Bet kokiu atveju būtina nustatyti apsaugos priemones ir taip dirbti, kad buveinių būklė neblogėtų. Kiti būtinų apsaugos priemonių pavyzdžiai – tai apsaugos sutartys su žemės savininkais ir valdytojais, projektavimo dokumentų keitimai ir kita.

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos duomenimis, bendras europinės svarbos miškų buveinių plotas mūsų šalyje siekia apie 268 tūkst. ha (12,6 proc. visų miškų); iš viso saugomose teritorijose, visose miškų grupėse, yra apie 124 tūkst. ha EB svarbos miškų buveinių (5,7 proc. visų miškų ploto).

Norint atitikti 20 / 60 proc. taisyklę, kuri nustato neprioritetinių ir prioritetinių buveinių tipų ploto aprėptis, reikia papildomai už Saugomų teritorijų ribų atrinkti dar apie 27 tūkst. ha, tai yra dar 1,3 proc. visų miškų.

MŪ inf.