Akademija (Kauno r.). Ar tikrai gyvulininkystė yra ŠESD šaltinis? Karvių sumažėjo kelis kartus, o kodėl jų išskiriamo metano nemažėja? Tokie ir panašūs klausimai aptarti diskusijoje apie metano mažinimą žemės ūkyje.

Seminare–diskusijoje „Metano emisijos mažinimas žemės ūkyje“ VDU Žemės ūkio akademijoje dalyvavo mokslininkai, ūkininkai, gamybininkai, taip pat Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijų atstovai, premjero ir žemės ūkio ministro patarėjai.

Kalbant apie metano mažinimą, su kai kuriais teiginiais sutinka dauguma gyvulininkystės sektoriaus atstovų – reikia statyti biodujų jėgaines, koreguoti pašarų bazę, baltyminius pašarus keičiant į turinčius daugiau augalinių riebalų, taip pat būtina gerinti gyvulių genetiką.

Tarp kitų priemonių yra ūkininkų konsultavimas ir švietimas, gyvulių ganymas ir ekstensyvių pievų priežiūra, ekologinis ūkininkavimas ir kt.  

„Kuo daugiau gilinuosi, tuo mažiau suprantu, kas vyksta“

VDU ŽŪA Mechanikos, energetikos ir biotechnologijų inžinerijos katedros vedėjas prof. Rolandas Bleizgys nuolat tvirtina, kad karvutė dėl klimato kaitos nekalta. O atliktų tyrimų duomenimis, metano emisijai didžiausią įtaką daro galvijų skaičius – nustatytas stiprus koreliacinis ryšys tarp metano emisijos ir galvijų skaičiaus.

Diegiamų priemonių metano emisijai iš fermentacijos procesų gyvulių žarnyne mažinti efektas oficialiuose duomenyse nepastebimas, nes jų diegiama mažai arba, anot profesoriaus, šios priemonės dujų emisijos apskaitoje tiesiog neįvertinamos.

Seminarą–diskusiją „Metano emisijos mažinimas žemės ūkyje“ surengęs VDU ŽŪA prof. Rolandas Bleizgys ieškojo atsakymų, kaip apginti karvę ir sumažinti emisijas gyvulių ūkiuose

„Reikia keisti požiūrį į metano emisijos problemą, diegti inovacijas, kurios mažintų dujų emisiją ir ŠESD apskaitoje įvertinti įdiegtas priemones, kad apskaitoje taikomi metano emisijos faktoriai atitiktų realias sąlygas ūkiuose“, – sakė R. Bleizgys.  

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Augalininkystės ir žaliųjų technologijų skyriaus patarėjas Zigmas Medingis kėlė klausimus, ar tikrai gyvulininkystė yra ŠESD šaltinis? Kodėl keičiami emisijų faktoriai? „Aš to nežinau, jeigu kas nors žinote, pasakykite“, – klausė auditorijos charizmatiškasis Z. Medingis.

R. Bleizgys sakė tuo domėjęsis ir išsiaiškino, kad atsakymo į šį klausimą niekas neturi.

Z. Medingis kėlė ir daugiau klausimų – kodėl, atrodo, visiškai nereikšmingas metano kiekis, daro didžiulį poveikį klimatui? Ar yra toks fizikinis modelis, kuris parodytų tokį neva neįtikėtiną metano poveikį aplinkai? Juk galvijų skaičius per 30 metų sumažėjo 3 kartus, karvių – 3,5, kiaulių – beveik 5 kartus.

„Tai kažkokie rezultatai jau turėjo būti? Bet kuo daugiau gilinuosi, tuo mažiau suprantu, kas vyksta. Agronomijos fakulteto profesoriai mokė, kad anglies dvideginis ir azotas yra būtinos medžiagos augalui augti. Dabar šios medžiagos tapo nereikalingos, jas reikia sugaudyti ir vežti kažkur užkasti, – ironizavo Z. Medingis. – Aš to nesuprantu.“

ŽŪM atstovas Zigmas Medingis išsakė daug kritikos dėl metano emisijos skaičiavimo

Jo manymu, ŠESD emisijų skaičiavimo metodika turėtų remtis Energijos tvermės dėsniu – niekas iš niekur neatsiranda ir niekur nedingsta.

Klausimų dėl skaičiavimo metodikos kilo ir LSMU Veterinarijos akademijos Veterinarijos fakulteto dekanui prof. Rolandui Stankevičiui, kuris, gilindamasis ir į tarptautinius duomenis, rado jų prieštaraujančių vieni kitiems. „Manau, tai dar mažai tyrinėta sritis. O būdų emisijoms mažinti yra, reikia tik metodikų, nes dabar sunku suprasti, kur yra tiesa“, – sakė profesorius.

Nors emisijų skaičiavimo metodikos kelia abejonių, jų pasirinkti Lietuva, anot Aplinkos ministerijos Klimato politikos grupės vyresniosios patarėjos Stasilės Znutienės, negali. 

VDU ŽŪA prof. Kęstutis Navickas išsakė daug pastabų dėl įvairių trikdžių mėšlo perdirbėjams, kai kurie, jo teigimu – „visiška nesąmonė“. O biometano iš mėšlo gamybos, kas turi tiesioginės įtakos metano mažinimui, potencialas labai didelis.

Pagal kai kurias emisijų skaičiuokles – bomba, o ne karvė

Mėsinių galvijų augintojas, Ekologiškų mėsinių galvijų augintojų asociacijos vadovas Arūnas Rutkauskas pasigenda holistinio (susijusio su visuma, o ne jos dalimis) valstybės požiūrio.

„Metanas bus tol, kol žmogus norės valgyti. O norint sumažinti išskiriamo metano kiekį, reikia veisti produktyvesnius gyvulius, kas ir buvo labai teisingai pasakyta, tikiuosi, tai išgirs ir premjero patarėjas. Jeigu veisime karves, kurios duos daugiau pieno, daugiau mėsos, metano automatiškai sumažės“, – neabejoja A. Rutkauskas.  

Jo ūkis dalyvauja Tarptautiniame projekte „Climate Farm Demo“, kurį Lietuvoje vykdo Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba. Pasinaudoję projekte susisteminta informacija apie dujų emisijų skaičiuokles, atidžiai jas išanalizavę, LŽŪKT specialistai atrinko Prancūzijoje sukurtą „Cap‘2er“, kuri tinkama gyvulininkystės ir mišriems ūkiams.

„Pagal šią skaičiuoklę su emisijomis viskas gerai, nes daug kur užsienyje vyrauja požiūris „nature first“ – gamta pirmiausia. Bet pagal kai kurias kitas skaičiuokles atrodo – bomba, o ne karvė. Ir pamirštama, kad dalis metano susidaro be deguonies pūvant augalinėms liekanoms, pavyzdžiui, sąvartynuose, kurių Lietuvoje dar yra nemažai“, – išsakė požiūrį galvijų augintojas ir veterinarijos gydytojas.

Jam antrino pieninius ir mėsinius galvijus laikanti Žemaitijos ūkininkė Zita Dargienė, pridūrusi, kad gyvulininkystės ūkis yra pats tvariausias.

R. Bleizgys kvietė teikti pasiūlymus politikams, kad būtų diegiamos tvarios technologijos, o emisijos iš gyvulininkystės ūkių mažėtų.

Premjero patarėjas prof. V. Jukna, pats daug metų paskyręs mėsinei gyvulininkystei, žadėjo padėti, kad būtų atsisakyta perteklinių reikalavimų ir sugrįžta „į sveiką protą“. Išsakytas problemas teigė išgirdęs ir žemės ūkio ministro patarėjas Genadijus Vorobjovas, taip pat žadėjęs pagalbą jas sprendžiant.

***

Prof. R. Bleizgio įžvalgos apie metano dujų emisijų mažinimą žemės ūkyje

Lietuvoje ŠESD sudėtyje metanas (CH₄)sudaro apie 17 proc., pagrindinis jo šaltinis yra žemės ūkis, kuriame emituoja 63,2 proc. metano nuo bendros CH₄ emisijos. Daugiausia metano išgaruoja vykstant fermentacijai gyvūnų žarnyne: 54,9 proc., o iš mėšlo – 8,3 procento.

Pagrindiniai metano emisijos šaltiniai Lietuvoje: pieniniai galvijai (metano emituoja apie 47 proc. nuo bendros emisijos žemės ūkyje); mėsiniai galvijai (apie 46 proc.); kiaulės (apie 3 proc.); avys (apie 2 proc.).

Iš fermentacijos procesų žarnyne daugiausia metano išgaruoja iš šių gyvūnų: pieninių galvijų (apie 48 proc.), kitų galvijų (apie 47 proc.); avių (2,4 proc.). Mėšlo tvarkymo sistemose daugiausia metano išgaruoja iš šių gyvūnų mėšlo: kitų galvijų (apie 40 proc.); pieninių galvijų (apie 33 proc.); kiaulių (apie 15 proc.).

Yra labai stiprus koreliacinis ryšys tarp galvijų skaičiaus ir metano emisijos. Galvijų skaičius, o ne technologiniai pokyčiai daro didžiausią įtaką išmetamo metano kiekiams, arba dujų emisijos apskaita netiksli, nes neįvertinamas inovacijų diegimas, mažinantis metano emisiją. Norint sumažinti metano emisiją, reikia diegti inovacijas ir operatyviai įvertinti jų poveikį dujų emisijos apskaitoje, koreguojant metano emisijos faktorius.

Nuo 2014 iki 2022 m. metano emisija sumažėjo 7,9 proc. Jeigu tendencijos gyvulininkystėje nesikeis, galima prognozuoti, kad per kitus 8 metus metano emisija dar sumažės 8 proc. ir 2030 m. metano emisija sumažės 6 proc. palyginti su 2020 m.

Norint pasiekti geresnių rezultatų, reikia gyvulininkystėje intensyvinti priemonių, mažinančių metano emisiją, diegimą.

Nuo 2005 iki 2022 m. metano emisija iš mėšlo sumažėjo 21 proc. Jeigu mėšlo tvarkymo technologinės tendencijos nesikeis, galima prognozuoti, kad metano emisija iš mėšlo 2030 m. sumažės apie 8 proc. palyginti su 2020 m. Metano emisija iš mėšlo mažėja dėl mažėjančio galvijų ir kiaulių skaičiaus.  

Žemės ūkio sektoriuje norint iki 2030 m. sumažinti metano emisiją 30 proc. palyginti su 2020 m., reikia mažinti metano emisiją iš mėšlo tvarkymo technologijų ir fermentacijos procesų gyvulių žarnyne. Reikia sudaryti technologines, socialines ir ekonomines sąlygas, gyvulininkystės ūkiuose efektyviai diegti moksliniais tyrimais pagrįstas metano emisijos mažinimo priemones pagal principą „žinios+inovacijos+finansai“.

Įvertinus gyvulių laikymo technologijų plėtros tendencijas, galima daryti išvadą, kad populiarės bekraikis gyvulių laikymas, daugės skystojo mėšlo, didės metano emisijos iš mėšlo faktorius, t. y. metano emisija iš mėšlo didės. Vienintelė efektyvi priemonė šiai problemai spręsti – surinkti iš mėšlo išsiskyrusį metaną, t. y. gaminti biodujas.

Reikšmingai sumažinti metano emisiją iš fermentacijos procesų gyvulių žarnyne galima tik taikant kompleksines priemones: gerinant gyvūnų laikymo sąlygas (padidinus produktyvumą 30 proc., metano emisija sumažės 10 proc.); optimizuojant šėrimo racionus (racione sumažinus sausosios medžiagos, žalių riebalų kiekį, padidinus ląstelienos, realu metano emisiją sumažinti iki 14 proc.); naudojant pašarų priedus, probiotikus, metano inhibitorius (metano emisija sumažėja iki 20 proc.); didinant pašarų virškinamumą, optimizuojant šėrimą.

Tikslinga ir efektyvu būtų ūkiuose skaičiuoti metano dujų emisiją, analizuoti ir įvertinti emisijos šaltinius ir taikyti veiksmingiausias priemones dujų emisijai sumažinti. Mažinant metano emisiją reikia tiksliau nustatyti metano išmetimus gyvulininkystėje, rekomenduotina patikslinti galvijų, kiaulių ir avių metano emisijos koeficientus pagal gyvulių laikymo technologijas, taikomas inovacijas dujų emisijai mažinti, naujus pašarų racionus ir juose naudojamus priedus.