Vilnius. Liepos pabaigoje, kaip įprastai, daugelyje Lietuvos regionų gruntinis vanduo buvo žemiau vidutinio daugiamečio lygio, teigia Lietuvos geologijos tarnybos Hidrogeologijos skyriaus vedėja Rasa Radienė.

„Gruntinis vanduo, reaguodamas į klimato, temperatūros, kritulių ir garavimo pokyčius, nuolat svyruoja. Vasarą šis lygis paprastai krinta, tad ir ši liepa – ne išimtis“, – sako R. Radienė.

Pastebėta, kad vietovėse, kur vanduo slūgso giliau nei 6 m, jo lygis žemėja lėčiau. Molingose nuogulose, kur vanduo kaupiasi 3–5 m gylyje, vandens ištekliai ypač jautriai reaguoja į meteorologinius pokyčius.

„Gruntinio vandens lygio sezoniniai svyravimai dažnai vėluoja reaguoti į kritulių laikotarpius, kuo giliau slūgso vandens sluoksnis, tuo didesnis šis vėlavimas.

Palyginti su daugiamečiais liepos stebėjimo duomenimis, Valstybinio požeminio vandens monitoringo tinklo postuose Ukmergėje, Varėnoje, Mickūnuose, Laukuvoje ir Juodkrantėje vandens lygis buvo 6–37 cm aukštesnis nei įprastai“, – sako R. Radienė.

Šiuo metu, Hidrogeologijos skyriaus vedėjos teigimu, tik Juodkrantės ir Utenos postuose fiksuojamas gruntinio vandens lygio kilimas, o didesnėje Lietuvos dalyje vandens lygis nuosekliai mažėja, nors žemo lygio ribų dar nesiekia.

Prognozuojama, kad šios tendencijos išsilaikys iki spalio ar lapkričio, o paskui gruntinio vandens lygis turėtų kilti