Akademija, Kauno r. Ūkininkai vis dažniau skundžiasi laukinių gyvūnų ir paukščių padaryta žala pasėliams. Žalai apskaičiuoti VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkai siūlo pasitelkti dronus.

Žemės ūkio pasėliams nemažai žalos pridaro stirnos ir elniai, kurių populiacija sparčiai didėja. VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto lektorius Kastytis Šimkevičius teigia, kad šiuo metu galiojanti žalos pasėliams apskaičiavimo metodika yra šiek tiek ydinga ir sudėtinga.

„Žemės ūkio specialistai, vertindami medžiojamų gyvūnų padarytą žalą, dažnai savaip interpretuoja metodiką, kaip tiksliai apskaičiuoti pažeistą plotą, ypač kuris yra netaisyklingos formos, dėl to pralaimimi teisiniai ginčai“, - sakė K. Šimkevičius.

VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkai siūlo naudoti bepiločius orlaivius, kurie neprisiriša prie tam tikrų matavimų, o fotografuoja lauką iš viršaus ir programinė įranga išskiria tik pažeistas lauko vietas. Tyrėjai bandymus atliko įvairiuose pasėliuose – javų, ankštinių kultūrų, kukurūzų, cukrinių runkelių, kultūrinių pievų laukuose. Buvo išdėliotas tankus barelių tinklas pažeidimo intensyvumui įvertinti, taip pat tie patys pažeisti laukai buvo vertinami bepiločiu orlaiviu.

Pažeisto ploto vertinimas su bepiločiu orlaiviu vyksta trimis etapais. Pirmiausia tas laukas iš viršaus fotografuojamas, skraidydamas 50 m aukštyje orlaivis padaro vidutiniškai 45 vieno hektaro nuotraukas. Iš gautų nuotraukų su koordinatėmis parengiamas ortofotoplanas, tuomet jis analizuojamas, sveikų kultūrų plotai ortofotoplane spalviškai skiriasi nuo pažeistų, ir nustatomas pažeistas plotas kvadratinio cm tikslumu.

Mokslininkai per bandymą palygino abu žalos skaičiavimo būdus – dronu ir barelių metodu. Pasak K. Šimkevičiaus, visur gauti beveik identiški rezultatai, tik ankštinių kultūrų skyrėsi maždaug 1,5 procento. Tačiau darbo našumas, pažeistus laukus vertinant dronu, yra daug didesnis – jis atliekamas 6 kartus greičiau už visą žmonių komandą. Vieno pakilimo metu per 30 min. propelerinis dronas gali apskristi 6-10 ha, priklausomai nuo lauko konfigūracijos.

„Ir tam užtenka vieno žmogaus, kuris, beje, nemindžioja lauko, skirtingai nei žmonių komanda, naudojanti barelių metodą“, - kalbėjo K. Šimkevičius, šį metodą pristatęs balandį vykusiame virtualiame Regionų ateities forume.

Kaip pritaikyti dronus ir jų teikiamus duomenis sprendžiant nestandartines ūkio situacijas, vaizdo reportaže pasakoja Lukas Šapranauskas, LŽŪKT Tiksliojo ūkininkavimo paslaugų ir kompetencijų centro vadovas.  

MŪ inf.