Vilnius. Ar lauke pasodintas augalas išgyvens žiemą priklauso ir nuo to, kokioje atšiaurumo zonoje mes gyvename. Pasirodo, Lietuva priklauso ne vienai, o net trims skirtingoms atšiaurumo zonoms.

Pasaulyje naudojama vieninga sistema, kuri suskirsto visą Žemės rutulį į atsparumo šalčiui zonas. Iš viso yra 14 zonų: nuo 0–1 (šalčiausia) iki 12–13 (šilčiausia). Jos dar dalijamos į pazonius: a (šaltesnį) ir b (šiltesnį).

Kadangi toks skirstymas sodininkų naudojamas vis dažniau ir mūsų šalyje, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba preliminariai suskaičiavo ir paruošė žemėlapį su minėtomis zonomis.

Remiantis 1991–2020 m. duomenimis, Lietuva patenka į tris atsparumo šalčiui zonas: 5, 6 ir 7. Anksčiau Lietuvoje dėl šaltesnių klimatinių sąlygų Lietuvoje buvo 4, 5 ir 6 zonos. Paprastai sakant, kuo mažesnis skaičius, tuo žemesnėje temperatūroje augalas gali išgyventi. Kuo aukštesnis skaičius – tuo sunkiau susitvarko su šalčiais.

Visa Rytų Lietuva patenka į 5 zoną, Vidurio ir didesnė dalis Vakarų Lietuvos – 6 zonoje, o siauras pajūrio ruožas (dėl švelnesnių žiemų) priskiriamas 7 zonai. Vis dėlto, šių zonų apskaičiavimo būdai pasaulyje šiek tiek skiriasi ir kai kurie sodininkai visai pagrįstai gali teigti, jog Lietuvoje tėra tik 5 ir 6 zonos, o 7 zonos augalai pajūryje išgyventi gali tik teoriškai.

Tad skirstymas yra sąlyginis, nes reikšmės apskaičiuotos pagal 30 metų minimalių oro temperatūrų vidurkį.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba žada tikslinti atšiaurumo žemėlapį, kadangi zonų pasiskirstymas dar labai priklauso ir nuo mikroklimatinių veiksnių. Štai, pavyzdžiui, Vilniuje formaliai yra 6a pazonis (dėl miesto šilumos salos), tačiau miestas kalvotas, o gyvenamieji namai ir miškai išsidėstę netolygiai, tad šilumos sala paprastai būna nevienodo dydžio.