Londonas. Pasaulyje pastebima tendencija, kai pasauliniai klimato pokyčiai pradedami vertinti dar griežčiau.

Britų dienraštis „The Guardian“ atnaujino savo stiliaus vadovą ir pateikė terminus, kurie tiksliau apibūdina pasaulines aplinkos krizes.

Vietoj termino „global warming“ (lietuviškai „visuotinis atšilimas“) siūloma naudoti terminus „klimato kritinė padėtis, krizė, žlugimas“ arba „global heating“ (liet. „klimato šildymas“).

(Lietuvių kalboje terminas „global heating“ nebuvo naudojamas, todėl paprašėme Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pagalbos, kaip teisingai reikėtų versti šį terminą. VLKK siūlomas vertimas yra „klimato šildymas“).

Britų leidinio vyriausioji redaktorė Katarina Viner (Katharine Viner) sakė, kad laikraštis nori būti moksliškai tikslus, pateikiant skaitytojams informaciją šiuo klausimu. Anot jos, frazė „visuotinis atšilimas“ skamba gana pasyviai ir švelniai, kai iš tiesų mokslininkai kalba žmonijos katastrofą. Naujas terminas taip pat pabrėžia, kad tai nėra savaiminis procesas.

Neseniai buvo paskelbti Jungtinės Karalystės žaliosios energetikos konsultavimo bendrovė „Green Match“ tyrimo, kurio metu tirtos 32 Europos šalių klimato kaitos tendencijos nuo 1960 iki 2015 metų, rezultatai.

Buvo skaičiuojamos valstybių oro temperatūros, jūros vandens temperatūros, jūros lygio ir kritulių kiekio tendencijos. Paskelbta, kad Europoje labiausiai klimato kaita veikia Baltijos šalis ir Suomiją. Pirmoje vietoje atsidūrė Lietuva.

„Green Match“ tyrimo duomenimis, Lietuvoje jūros lygis 1970-2015 metais kilo po 4,46 mm per metus, o jūros vandens temperatūra 1960-2014 m. padidėjo 0,73 laipsnio Celsijaus. Tuo metu oro temperatūra kilo 0,325 laipsnio Celsijaus per dešimtmetį, o kritulių kiekis – 20 mm per dešimtmetį. Lietuvos klimato kaitos indeksas sudaro 75,04 balo.

Jungtinių Tautų Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija šiemet paskelbė, kad pasauliui liko maždaug 12 metų sumažinti globalinį atšilimą ir pasiekti tikslą, kad visuotinis atšilimas nebūtų didesnis nei 1,5 °C. Jeigu atšilimas bus didesnis, prognozuojamos alinančios sausros, ekstremalūs karščiai ir potvyniai. Šalia – ir skurdas dėl nepalankaus klimato žemės ūkiui vystyti.

Pagrindinė problema, kuri didina klimato kaitą, lieka būtinybė mažinti anglies dvideginio kiekius.

MŪ inf.