Kaunas. Svarbiau žmogus ar vabalėlis? Biologinės įvairovės išsaugojimo klausimas kelia daug aistrų. Aplinkosaugininkai ir ūkininkai tiki, kad įmanoma susitarti ir kai ką išspręsti.

Kai pradedi gilintis į biologinės įvairovės išsaugojimo klausimą, pamatai platų problemų spektrą: žemės naudmenų keitimas, nedarnus gamtos išteklių naudojimas, aplinkos tarša, klimato kaita, invazinių rūšių plitimas ir kt.

Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja 1992 m. gegužės 22-ąją paskelbė Tarptautine biologinės įvairovės diena, nes tądien pasirašyta Biologinės įvairovės konvencija. Taip skatinama atsigręžti į blogėjančią ekologinę situaciją.

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos specialistas, gamtosaugos ekspertas Vytautas Uselis sako, kad visuomenė, kurios didesnioji dalis gyvena miestuose, prasčiau pažįsta gamtą, o jei nepažįsta, tai ir nesirūpina, kad viena ar kita rūšis išnyks.

• Mažai besiganančių karvių – tai smūgis biologinei įvairovei
• Smulkieji guvūnai labiausiai kenčia nuo ekosistemos kitimo
• Išmokų gavimo sąlygos galėtų būti lankstesnės

Karvė – didžiausias gamtosaugininkas

Anot V. Uselio, gamtininkai kartais kaltina ūkininkus, kad jiems trūksta sąmoningumo ir mato vien pinigus, tačiau jis pats nėra tokio požiūrio šalininkas.

„Galbūt yra tokių ūkininkų, bet ne ūkininkai kalti. Nemažai jų, kad ir sunku, bet jaučia norą prisidėti prie gamtos puoselėjimo. Tačiau ekonominės sąlygos dažniausiai neleidžia to daryti“, – įsitikinęs specialistas.

Visa biologinė įvairovė skirstoma į tris lygius: genetinę (genetinės informacijos, esančios visų rūšių genuose, visuma), rūšių (visų Žemėje esančių rūšių įvairovė) ir ekosistemų (buveinių, natūralių bendrijų ir ekologinių procesų biosferoje įvairovė).

V. Uselis mano, kad skaudžiausias gamtos apsaugos reikalas – karvės nebesigano pievose ir pamiškėse. Netikusi žemės ūkio politika, kuri neigiamai veikia gyvulių skaičių, vidutinius ūkius, pusiau natūralių pievų, gamtinės mozaikos išsaugojimą. Tad biologinės įvairovės bumas nėra perdėtas.

„Gamtoje kaita vyksta natūraliai, tačiau šiuo metu vyksmas nėra natūralus. Juk ir pats žemės ūkis transformuojasi, jei lygintume, kas buvo prieš 30 metų. Nebėra gyvulių kaime, t. y. pievose, o tai – smūgis biologinei įvairovei. Didžiausias gamtosaugininkas Lietuvoje yra karvė“, – juokaudamas sako V. Uselis.

Dabartinį biologinės įvairovės nykimo etapą galima prilyginti smūgiui, kurį ji patyrė per masinę melioraciją maždaug 1965–1975 metais.

„Žemės ūkis turi stiprėti, tačiau tai reikia daryti tvariai. Galime pasiekti didelį produktyvumą su chemija ir intensyviomis technologijomis, genetiškai modifikuotas augalais, bet taip negausime sveiko maisto.

Jeigu atsivežame daug produktų iš užsienio, tai taip pat susiję su CO₂, klimato kaita. Vien tik grūdų ir rapsų auginimas alina dirvožemius, reikia didžiulių kiekių trąšų, išvežame iš Lietuvos daug kartų daugiau nei patys suvartojame, o mūsų gamta nėra tokia pajėgi, kad galėtume išmaitinti didesnes šalis.

Trumposios maisto tiekimo grandinės būtų naudingos ir ekologijai, ir mums patiems. Gaila, kad lietuviai mažai vartoja jautienos. Pienininkystė ir ganyklinė gyvulininkystė – šakos, kurias reikėtų palaikyti ir plėtoti“, – teigia V. Uselis.

Stambieji žolėdžiai yra kertinis ekosistemų, ypač atvirų (pievų, pelkėtų vietų, retmiškių, miškapievių, smėlynų ir kt.), formavimo ir palaikymo veiksnys. Ten laikosi didžiausia biologinės įvairovės dalis. Nors turime saugomų teritorijų tinklą, tačiau jis visiškai nuskurdęs.

Labiausiai kenčia smulkioji gyvūnija ir augalai

Labiausiai biologinės įvairovės nykimas matyti tarp augalų ir smulkiosios gyvūnijos, nors dažnai kalbame apie stambiųjų gyvūnų saugojimą. Tai populiarūs, įdomūs gyvūnai, žmonės juos geriausiai pažįsta. Bet jie – tik biologinės įvairovės mikrodalelė.

Medžiojamieji gyvūnai neišnyks, yra reglamentai, patys medžiotojai suinteresuoti, kad būtų briedžių, elnių, šernų ir stirnų, taip pat vilkų, lūšių.

„Kai kalbame apie biologinę įvairovę, daugiau turime galvoti apie vabzdžius, augalus, bestuburius, žuvis, smulkiąją vandenų fauną, kuri kenčia nuo eutrifikacijos (ekosistemos kitimas, sukeltas cheminių maisto medžiagų, dažniausiai tirpių azoto ir fosforo junginių, pertekliaus – red. past.). Yra daugybė žuvų rūšių, kurios smulkios, neverslinės, bet labai svarbios biologinei įvairovei, jos nyksta: rainės, kūjagalviai, kartuolės, vijūnai, šližiai, kirtikliai. Nelabai kas jas ir žino. Nebent vyresni žmonės“, – sako V. Uselis.

Klimato kaita taip pat daro globalią įtaką biologinei įvairovei, ypač šlapių, pelkėtų vietų buveinėms, kurios išdžiūsta, o neišnykusios praranda daug rūšių. Pavyzdžiui, eglynus baigia išgraužti kinivarpos. Tai – sausrų poveikis.

„Eglėms reikia drėgno mikroklimato, dėl sausrų, tankių biržių eglynai perdžiūsta ir tampa neatsparūs kenkėjams.

Pelkėtos buveinės kenčia ne tik nuo sausrų, bet ir nuo praeityje atliktos melioracijos. Praėjus dešimtmečiams sausėjimas įsiskverbė giliai į durpynus ir jie masiškai degraduoja. Yra eksperimentų, pavyzdžiui, Amalvos pelkėje daryti ganyklas“, – dalijasi žiniomis V. Uselis.

ES gamtosauginiai projektai

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos specialistas griežtas: jeigu ne Europos Sąjungos direktyvos ir pinigai, neturėtume aplinkosaugos, nes lietuvių visuomenės ekologinis išprusimas ir sąmoningumas yra gana menki.

„Kalbantiesiems, kad kažkas suinteresuotas projektų pinigais, reikėtų pažiūrėti, kur nueina tie pinigai, juk, pavyzdžiui, meldinei nendrinukei saugoti skirti pinigai ir nueina ne lesalams, o ūkininkams, kad jie saugotų tas pelkes.

Kartais atrodo juokinga, kad auginame ne javus, mėsą, o paukščiukus, atkūrinėjame pelkes. Bet jeigu žiūrėtume hektarus, kiek skirta gamtai, tai matytume, kad labai nedaug“, – teigia gamtosaugininkas.

Jo pastebėjimu, jei Žemės ūkio ministerijos nustatytos išmokų gavimo sąlygos būtų paprastesnės ir lankstesnės, daugiau pareiškėjų pasirinktų agroaplinkosaugines priemones. V. Uselis turi nuomonę, kodėl taip nėra.

„ES skiria pinigų ūkininkams lengviau laviruoti, bet gaila, kad mes ne ten panaudojame. Čia stambiųjų žemvaldžių lobizmas. Tie patys gyvulių augintojai lieka su trupiniais. Gyvuliai parduodami, pievos suariamos grūdinininkystei. Viską galima išspręsti ir biologinė įvairovė klestėtų, bet kad ministerijose būtų daugiau atsakomybės“, – vilčių turi specialistas.

***

Biologinė įvairovė apima daugiau kaip 8 mln. mūsų planetos rūšių: nuo gyvūnų ir augalų iki grybų ir bakterijų, taip pat ekosistemas: miškus, pievas, pelkes, ežerus, upes, kalnus, vandenynus ir kt.