Vilnius. Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos siūlymui paprasčiau įgyvendinti specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą.

Aplinkos ministerijos teigimu, patikslintas nutarimas leis supaprastinti infrastruktūros apsaugos zonų nustatymo tvarką. Pataisos įsigalios nuo 2025 m. kovo 1 d.

Jose numatyta, kad aplinkos, energetikos ir susisiekimo ministrams suteikiama daugiau įgaliojimų tvirtinant pagrindinės ir susijusios infrastruktūros apsaugos zonų planus. Ūkio subjektui nebereikės atskirai derinti planų su kiekviena ministerija. Nuo kovo 1 d. jis turės pateikti planus dėl savo pagrindinės ir susijusios (ją aptarnaujančios) infrastruktūros tik tai ministerijai, kurios reguliavimo srityje dirba.

Šiuo metu teritorijose, kuriose įrengta geriamojo vandens tiekimo, nuotekų tvarkymo, energetikos ir susisiekimo infrastruktūra, turi būti taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos bei įregistruotos apsaugos zonos. Tačiau tokiose teritorijose dažnai veikia ir kita infrastruktūra, nepriklausanti konkrečios ministerijos reguliavimo sričiai.

Dėl to infrastruktūros valdytojai, norėdami nustatyti apsaugos zonas, turi rengti atskirus planus ir juos teikti tvirtinti skirtingoms institucijoms. Tai sukelia procesų dubliavimą: tą pačią teritoriją apimančių planų viešinimą, derinimą, registravimą bei žemės savininkų informavimą reikia atlikti kelis kartus.

Pakeistame nutarime atsisakyta nuostatos, kad požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonų planus tvirtina aplinkos ministras. Nuo šiol tai darys Lietuvos geologijos tarnyba.

Aplinkos ministerijai suteikti įgaliojimai nustatyti geodezinių ženklų apsaugos zonų žemėlapio rengimo ir tvirtinimo tvarką, o jį tvirtinti – Nacionalinei žemės tarnybai. Iki šiol tam įgaliotų institucijų nebuvo.