Kaunas. VDU Botanikos sodas šiemet mini 95-ąsias įkūrimo metines. Ta proga buvo organizuotas seminaras   „Pomologijos mokslas Lietuvoje – tikslai, darbai ir pasiekimai“.

Pagrindinis Pomologijos kolekcijų sektoriaus darbo tikslas – introdukuoti naujus augalus, visapusiškai ištirti juos ir pateikti auginimo rekomendacijas. Pastaraisiais metais daug dėmesio skiriama ir introdukuotų augalų produkcijos perdirbimo galimybėms tyrinėti.

Unikalios šilauogių, spanguolių, putinų kolekcijos

Kauno Botanikos sodo Pomologinė kolekcija pradėta kurti iš karto įkūrus Botanikos sodą, 1923-aisiais. Stiprus postūmis buvo 1951-1975 m., kai Albino Urbono iniciatyva buvo pasodinta 20 skirtingų genčių augalų kolekcija. Tuo metu aktyviai vykdyti abrikosų aklimatizacijos Lietuvoje tyrimai.

VDU Botanikos sodo direktorius Nerijus Jurkonispabrėžė, kad įstaigos veiklos sėkmė didele dalimi priklauso nuo čia dirbančių žmonių

Naujas reikšmingas etapas pradėtas 1992 m., kai Pomologijos skyriuje pradėjo dirbti Danutė Budriūnienė, kurios iniciatyva pradėto skurti naujos pomologinės kolekcijos. Tada sodinės šilauogės dar buvo mažai kam girdėtas augalas, ir būtent D. Budriūnienės dėka jos pradėjo populiarėti ir dabar jau tikrai negalėtų būti priskiriamos prie retesnių netradicinių augalų.

Pomologinės kolekcijos užima 1 ha plotą, iš viso čia auginami 583 taksonai

Kauno botanikos sodo Pomologijos kolekcijų sektoriuje yra sukaupta didžiausia Lietuvoje sodinių šilauogių veislių ir šilauogės genties rūšių kolekcija, o paprastųjų spanguolių kolekcija yra didžiausia Baltijos šalyse. Čia taip pat gausios aktinidijų, putinų, lazdynų, valgomųjų sausmedžių kolekcijos.

Pomologijos kolekcijų sektoriaus mokslo darbuotojai

Laima Česonienė ir Remigijus Daubaras  pristatė uoginių augalų tyrimus VDU botanikos sode

Pomologijos kolekcijų sektoriuje vykdomi netradicinių uoginių augalų genetinių išteklių tyrimai, atrenkamos rūšys ir veislės, pasižyminčios vertingomis savybėmis, atsparios neigiamiems biotiniams ir abiotiniams veiksniams. Nustatomos optimalios šių augalų auginimo ir dauginimo sąlygos, atrenkamos perspektyviausios veislės auginti Lietuvoje, ruošiamos auginimo ir uogų panaudojimo rekomendacijos alternatyviomis ūkininkavimo galimybėmis besidomintiems ūkininkams. Nuolat organizuojami seminarai ir sodininkams-mėgėjams, ir ūkininkams.

Mokslinių tyrimų srityje bendradarbiaujama su VDU Gamtos fakultetu, LAMMC, VU Gamtos mokslų fakultetu, Aleksandro Stulginskio universitetu, Gamtos tyrimų centru, Kauno technologijos universitetu. Užsienyje bendradarbiaujama su Varšuvos universitetu, Aksaray (Turkija) universitetu, Paduja (Italija) universitetu, Lenkijos Mokslų akademijos botanikos sodu, Latvijos botanikos sodu ir kt.

Uoginių augalų kolekcijos yra vykdomų mokslinių projektų bazė

Pomologijos kolekcijų sektoriaus vyresnysis mokslo darbuotojasRemigijus Daubaras pabrėžė, kad sektoriuje vykdomi darbai yra išskirtiniai ir reikšmingi. „Čia sukurtoms pirmosioms dviem lietuviškoms šilauogių veislėms – Danutė ir Freda – ir penkioms paprastųjų spanguolių veislėms suteikta teisinė apsauga, kuri galioja 40 metų. O paprastosios spanguolės ir paprastojo putino genties kolekcijos yra vienintelės Lietuvoje“, – sakė R. Daubaras.

Kaip neprarasti to, ką geriausio sukūrė gamta

KTU Maisto instituto mokslo darbuotoja Ina Jasutienė pristatė dešimties metų trukmės tyrimus, kurių metu buvo lygintos stambiauogių ir paprastųjų spanguolių uogų biologiškai aktyvios medžiagos. Ir stambiauogių, ir paprastųjų spanguolių biologinė sudėtis savo turtingumu ir vertingumu iš tiesų stebina. „Žmonės nuolat ieško, kaip sukurti naujus, sveikatą gerinančius produktus. Bet gamta protingesnė už chemikus ir ją tikrai sunku pranokti. Todėl svarbiausia nesugadinti to, ką sukūrė gamta“, – pabrėžė I. Jasutienė.

KTU Maisto institute dirbanti mokslininkė Ina Jasutienė tyrinėjo, kuo skiriasi stambiauogių ir paprastųjų spanguolių uogų biologiškai aktyvios medžiagos ir etanolinių ekstraktų ypatybės

Dėl savo unikalios cheminės sudėties, spanguolės tinka avitaminozei gydyti, inkstų, šlapimo takų ir pūslės ligų profilaktikai, veikia tonizuojančiai ir didina darbingumą.

Pomologijos kolekcijų sektorius jau 25 metus bendradarbiauja su Sodininkystės ir daržininkystės institutu, ypač su Biochemijos ir technologijos laboratorija. Šios laboratorijos mokslo darbuotoja Ramunė Bobinaitė pabrėžė, kad uogos vis dažniau naudojamos kuriant funkcionaliuosius maisto produktus. Tačiau perdirbant uogas, pavyzdžiui, spaudžiant sultis, išspaudose lieka ir prarandama apie 30 proc. sausųjų medžiagų. Mokslininkai aktyviai ieško būdų, kaip efektyviau panaudoti vaisių ir uogų perdirbimo metu susidarančias atliekas.

Ramunė Bobinaitė iš LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto perskaitė pranešimą apie uogų ir jų šalutinių perdirbimo produktų valorizaciją – būdus, kaip gauti iš jų kuo daugiau naudos

Aviečių sėklose yra vertingo aliejaus, kurio būna nuo 11 iki 20 g 100 g sausų sėklų. Vertingo aliejaus yra ir šermukšnių sėklų išspaudose – dėl jame esančio didelio karotinoidų kiekio, šis aliejus turi perspektyvų būti naudojamos kosmetikos pramonėje.

R. Bobinaitė pristatė ir uogų perdirbime taikomą impulsinių elektros laukų technologiją (elektroporacijos) – poveikis lokalus, veikiamos tik ląstelių membranos ir nesusidaro nepageidaujami junginiai. Paveikus impulsiniais elektros laukais, ląstelių viduje uždaryti pigmentai patenka į tarpląstelinę ertmę. Tai pagreitina ir atpigina kai kuriuos perdirbimo procesus – džiovinimą, šaldymą, įvairių junginių ekstrahavimą. Pavyzdžiui, po apdorojimo elektros lauku, gerokai padidėjo mėlynių sulčių išeiga.

Mokslininkų atradimai diegiami gamyboje. Tarkime, bendradarbiaujant su bendrove „Rūta:, gaminama sveikų užkandžių ir saldainių linija be pridėtinio cukraus „Greenz“. Sportininkus ir sveikuolius turėtų sudominti augalinių baltymų milteliai, iš kurių ruošiami skanūs ir vertingi baltyminiai kokteiliai.

Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto Ekonominės botanikos laboratorijos vadovas Juozas Labokas kalbėjo apie sėklinių sklypų tinklo sukūrimą Lietuvos vaistinių ir aromatinių augalų genetinių išteklių išsaugojimui in-situ

Kertinį akmenį padėjo šalies prezidentas

1922 m. pradžioje, dar prieš oficialiai įsteigiant Kauno universitetą, į Aukštųjų kursų Matematikos-gamtos skyrių, dėstyti augalų sistematikos ordinarinio profesoriaus pareigoms buvo pakviestas Konstantinas Regelis, tuo metu dirbęs Tartu universitete Estijoje. Kaip buvo įprasta tuo metu, klasikinio universiteto botanikos katedros vedėjas kartu yra ir botanikos sodo vadovas. Tad K. Regelis iš karto ėmė organizuoti botanikos sodo kūrimo darbą ir jau 1922 m. vasarą aplankė universitetų botanikos sodus septyniose Vakarų Europos valstybėse.

Botanikos sodui vieta buvo parinkta buvusio Aukštosios Fredos dvaro teritorijoje, kur prieš pora metų jau buvo įsikūrusi žemesnioji sodininkystės-daržininkystės mokykla. Čia Universiteto botanikos sodui paskirta per 70 ha plotas, į kurį pateko ir buvusio Jozefo Godlevskio dvaro parkas su tvenkiniais ir dalis Kauno tvirtovės gynybinių įrengimų.

Seminaro dalyviams buvo suorganizuota ekskursija po Botanikos sodo parką

Kauno botanikos sodas, padedant kitiems botanikos sodams, ypač Berlyno Dahlem, Karaliaučiaus ir Sankt Peterburgo, kūrėsi labai sparčiai ir kvalifikuotai. Tam didelės reikšmės turėjo ne tik K. Regelio ryšiai su kitais botanikos sodais, bet ir jo šeimos ryšiai: jo senelis Eduardas Regelis kurį laiką buvo seniausio Rusijoje Sankt Peterburgo botanikos sodo vedėju, o dėdė Arnoldas Regelis – žymus parkų architektas.

1923 m. vasario 15 d. buvo oficialiai paskirta teritorija, o tų pačių metų liepos 8 d. botanikos sodas buvo iškilmingai pašventintas, o Prezidentas Aleksandras Stulginskis padėjo kertinį akmenį būsimai oranžerijai.

MŪ inf.