Vilnius. Žemdirbiai tvirtina, kad šiemet kaip niekad daug patirta nuostolių dėl migruojančių paukščių, ypač laukinių žąsų. Ornitologai irgi fiksuoja paukščių elgsenos pokyčius - anksčiau daug laiko praleisdavusios užliejamose pievose, šį pavasarį žąsys metėsi į želmenis.

Paėjusią savaitę vykusiame Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje buvo aptarta šiemet itin išryškėjusi problema – pavasarį pasėlius siaubė gausūs migruojančių paukščių būriai.

Kaip suskaičiuoti laukinių žąsų, gervių ir gulbių padarytus nuostolius ir kur kreiptis dėl jų atlyginimo? Apie tai diskutuojama jau seniai, tačiau konkrečių veiksmų vis nesiimama, neaiški nei nuostolių apskaičiavimo metodika, nei kas tuos nuostolius turėtų atlyginti.

Lietuvos žemės ūkio tarybos administracijos vadovas Ignas Jankauskas pabrėžė, kad senas klausimas dėl migruojančių paukščių daromos žalos šiemet vėl atsinaujino. „Vienas iš Lietuvos grūdų augintojų asociacijos narių kreipėsi į mus ir teko savo akimis pamatyti, kaip atrodo laukinių žąsų nuniokotas laukas: 8 ha pupų pasėlis buvo visiškai nulestas, viename kvadratiniame metre likę vos po 2-3 daigelius“, - pasakojo I. Jankauskas.

Pastebėta, kad laukiniai paukščiai itin mėgsta ankštinius augalus – pupas, žirnius, kuriuos dažniausiai žemdirbiai sėja ne tik siekdami gauti pajamų už derlių, bet ir dėl to, kad ankštiniai augalai yra naudingi dirvožemiui. Jei toks laukas nulesamas, neigiamas poveikis bus juntamas ne tik tais metais, bet ir vėlesniais, nes dirvožemis nepasipildys naudingų maisto medžiagų.

„Iš mūsų vagia, o tų vagių niekas negali sutvarkyti“

I. Jankausko žiniomis, per pastaruosius trejus metus vien Panevėžio regione vidutiniškai kasmet nulesama 300-350 ha pupų ir kitų ankštinių augalų pasėlių. Kai viename lauke nusileidžia keli tūkstančiai žąsų, jos padaro negrįžtamą žalą, ir tai galima prilyginti stichinei nelaimei.

„Ar surastumėte dar kitų tokių verslų, kur nusileidęs paukščių būrys lemtų 15 proc. pajamų kritimą? Pavyzdžiui, ūkininkas dirba 100 ha, yra pasėjęs 8 ha pupų ir jas nulesa paukščiai. Prarastos pajamos siekia apie 10-15 proc. Tai yra reikšmingi skaičiai ir į juos reikia atkreipti dėmesį.

Siūlome pakeisti LR medžioklės įstatymo 18 straipsnį ir papildyti jį migruojančiais paukščiais: gervėmis, gulbėmis, žąsimis. Kai per kelias valandas nuo vieno žąsų nusileidimo žemdirbys praranda vos ne pusę pelno, tai tikrai stichinis reiškinys“, - kalbėjo I. Jankauskas.

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas priminė įprastą praktiką: kai ūkininkai kreipiasi į savivaldybę dėl paukščių padarytos žalos, dažniausiai išgirsta atsakymą, kad tai nėra kompensuojama, todėl net neverta vykti apžiūrėti pasėlių.

„Žirnius ir pupas auginame sėjomainoje tam, kad gerintume dirvožemį. Jei žąsys sunaikina žalinimui skirtus plotus, ūkininkas nebeatitinka reikalavimų ir negauna žalinimo išmokos. Tik kažkodėl visi nori kišti ranką į KPP programą ir iš ten dengti žalą.

Mes ir taip gauname dvigubai mažesnes tiesiogines išmokas negu kitos ES šalys, ir dar iš tų „kapeikų“ norima dengti žalą - tai netelpa į jokius rėmus. Vienas nurautas pupų ar žirnių hektaras kainuoja ūkininkui 1 200 eurų. Iš mūsų vagia, o tų vagių niekas sutvarkyti negali“, - piktinosi LŪS pirmininkas.

Stebėsena rodo: migruojančių paukščių daugėja

Lietuvos ornitologų draugijos vadovas Liutauras Raudonikis patvirtino, kad migruojančių paukščių daugėja, tai rodo ir stebėsena.

„Tokių paukščių tikrai nebus leista šaudyti ar kitaip naikinti. Ūkininkams reikia galvoti, kaip apsisaugoti. Kai kalbama apie žalą, ji dažniausiai įvardijami hektarais, o reikėtų paversti į pinigus“, - pastebi L. Raudonikis.

Jo žiniomis, tokių skaičiavimų mūsų šalyje nėra daryta. Analogiški skaičiavimai atlikti Suomijoje, Vokietijoje, bet tiesiogiai perkelti jų į Lietuvą netinka, nes ten kitos klimatinės sąlygos, kiti dirvožemiai ir kitoks augalų produktyvumas.

„Mums reikia daryti savo tyrimus, nes be jų žala bus vertinama „iš lubų“. Lokalų tyrimą esame nusimatę viename projekte, tačiau to tyrimo rezultatų reikės palaukti – jie bus tik po kelerių metų. Nemuno žemupyje bus tiriamas laukinių žąsų poveikis pievoms ir želmenims“, - planais pasidalijo L. Raudonikis.

Jis pripažino, kad dėl laukinių žąsų situacija šiemet tikrai išskirtinė: po besniegės žiemos nebuvo potvynio, ir žąsys, kurios paprastai daug laiko praleisdavo apsemtuose plotuose, metėsi į pasėlius, nes sausos pievos jų mitybos plotams netinka.

„Gal tai buvo išskirtinė situacija, kuri nesikartos? Bet šiemet iš tiesų ornitologai registravo žąsų antplūdį į želmenis“, - patvirtino L. Raudonikis.

Siūlo prisitaikyti prie gamtos

Kokia yra Aplinkos ministerijos (AM) pozicija dėl gervių ir praskrendančių žąsų daromos žalos? Tai yra nemedžiojami gyvūnai ir medžiotojai čia niekuo dėti. Bet tie gyvūnai ir nėra saugomi, kaip stumbrų atveju. AM Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas Algirdas Klimavičius pabrėžė, kad pirmiausia būtina pasitarti dėl ribų.

„Iki kokios ribos valstybė, t. y. visi mokesčių mokėtojai, bus atsakingi už paukščių padarytą žalą? Jei kompensuosime gervių padarytą žalą, tai kitas klausimas bus dėl varnėnų nulestų vyšnių ir panašiai. Gal tada kils klausimas ir dėl erkių, kurios teoriškai irgi priklauso valstybei? Tai bus precedentas kurti naujas neapibrėžtas situacijas“, - tokią nuomonę išsakė A. Klimavičius.

Jis sutiko, kad medžiotojai už migruojančių paukščių padarytą žalą negali būti atsakingi, nes tai nemedžiojami objektai.

„Susitikę su Žemės ūkio ministerijos atstovais svarstėme, kur bus ta protinga riba, iki kurios eisime kompensavimo keliu. Gal geriau būtų eiti priešingu keliu: nenorėkime gamtos pertvarkyti, o mėginkime prie jos prisitaikyti ir teisingai išleisti mokesčių mokėtojų pinigus. Tikriausiai teisingesnis kelias yra toks, kokį yra pasirinkusios kitos ES valstybės: pinigai skiriami prisitaikymui prie situacijų“, - pasiūlė A. Klimavičius.

Pavyzdžiui, ūkininkams galbūt vertėtų skirti paramą, kad jie pakeistų pasėlių struktūrą: augintų arba paukščių nemėgstamus, ar atvirkščiai – labai mėgstamus augalus, iš tokių pasėlių paukščiai jau neskristų į kitas vietas, o koncentruotai lestų viename plote. Tereikėtų kompensuoti patirtas papildomas išlaidas tokiems „maitinimosi“ plotams įrengti. A. Klimavičiaus žiniomis, taip jau daroma Švedijoje, Vokietijoje, Olandijoje.

„Neįmanoma gamtos pertvarkyti taip, kad ji būtų patogi tik žmonėms, todėl ir paukščių daromos žalos visiškai išvengti nepavyks. Siūlome skirti mokesčių mokėtojų pinigus prisitaikymui. Palyginimai su vagystėmis neteisingi, nes ne žąsys atskrenda į ūkininkų laukus, o žemdirbiai pertvarko tuos plotus, kuriuose anksčiau maitinosi paukščiai. Pievos ir miškai tapo dirbamais laukais ir dabar tarsi saldainiukas traukia paukščius“, - dar kartą akcentavo A. Klimavičius.

Seimo KRK pirmininkas Andriejus Stančikas svarstė, kad paukščių padarytą žalą pasėliams būtų galima apskaičiuoti pagal tą pačią metodiką, pagal kurią nustatoma šernų ar kanopinių gyvūnų padaryta žala.

„Koks skirtumas, ar pasėlį nulesė žąsys, ar iškniso šernai, ar sutrypė kanopiniai: komisija nustatytų, koks plotas yra prarastas, ir pagal tai apskaičiuotų, kokią žalą patyrė ūkininkas. Net neįsivaizduoju, ar šioje vietoje reikia kokių nors ypatingų tyrimų. Svarbu papildyti įstatymą, kad paukščiai būtų įtraukti į sąrašą“, - kalbėjo A. Stančikas pridurdamas, kad tą turi padaryti Aplinkos ministerija.

Jo nuomone, būtina papildyti žalą darančių gyvūnų sąrašą, į jį įtraukiant gerves, laukines žąsis ir gulbes, bei nustatyti kuo paprastesnį mechanizmą žalai įvertinti ir nuostoliams atlyginti.

MŪ inf.