Vilnius. Tuščių pakuočių, plėvelių, tinklelių, didmaišių tvarkymas tebėra neišspręsta problema. Ūkininkų atstovai teigia, kad šiuo metu veikianti pakuočių surinkimo ir tvarkymo sistema – tobulintina ir reikalaujanti daugiau aiškumo.

Apie tai trečiadienį diskutuota Seimo Kaimo reikalų komitete. Problemą pristatydamas Seimo narys Kazys Starkevičius teigė, kad bakelių surinkimo sistema funkcionuoja, tačiau visų kitų pakuočių – ir ypač šienainio – visiškai neveikia.

Aplinkos ministerijos (AM) Atliekų politikos grupės vadovė Agnė Bagočiūtė aiškino, kad būtent šienainio pakuotėms įstatyme yra numatyta išimtis ir jam netaikomas gamintojo atsakomybės principas. Anot jos, pagal galiojančius teisės aktus ūkininkas turėtų sudaryti rašytinę sutartį su atliekų tvarkytoju, kuris gali tvarkyti tokias pakuotes, joje, matyt, nusimatyti mokestį ir tas pakuotes priduoti.

„Tačiau dėl patogumo ar kažkokių niuansų elgiamasi, kaip ir mes informavome, labai įvairiai: randama ir konteineriuose, ir mišriose atliekose. Tikrai tų klausimų keliama ir tiek iš mūsų vidaus audito, tiek iš organizacijų girdime, kad būtų poreikis atsisakyti tos išimties“, - kalbėjo A. Bagočiūtė.

Atsisakius išimties, būtų taikomas gamintojo atsakomybės principas. Jei ūkininkas šienainį naudoja tik savo reikmėms, jis galėtų rinktis: arba tvarko plėveles savarankiškai, reiškia, pats sudaro sutartį su atliekų tvarkytoju, o jei neįvykdo įstatyme numatytos tvarkymo užduoties, moka už aplinkos teršimą, arba tvarkoma kolektyviai, moka įkainį organizacijoms ir už aplinkos teršimą moka pagal tokio tvarkymo tipo numatytą tvarkymo užduotį.

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas priminė, kad opi problema ne tik šienainio pakuotė. „Didmaišiai, pusės tonos, tonos, polipropileniniai maišai – jų niekas nerenka. Užtat pamiškės pilnos“, - vardijo J. Talmantas.

A. Bagočiūtė tvirtino dar atskirai pasidomėsianti šiuo klausimu, tačiau didmaišiams išimtis nėra taikoma, tad tai yra mokesčio ir gamintojo atsakomybės objektas.

Tiek Seimo narys Juozas Baublys, tiek žemdirbių organizacijų atstovai kėlė ir dar vieną opų klausimą. „Tai kodėl tada ūkininkai moka už savo fermų, sandėlių kvadratus? Faktiškai juk ir yra tos atliekos, kur susikaupia. Patys gyvuliai juk negamina šiukšlių. Mokama už kvadratūrą ir papildomai už pakuotes. Sumoka pirkdami, tada priduodami už tas atliekas ir dar už kvadratūrą. Ar neatrodo, kad mokama trigubai?“, - taikomą savivaldybių rinkliavą priminė J. Baublys.

Jam pritarė ir Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas teigdamas, kad gamybiniai plotai negeneruoja komunalinių atliekų ir ten gali būti nebent sumuštinio pakelis ar šampūno buteliukas. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis priminė, kad gal jau poros ministrų buvo prašyta peržiūrėti, kad savivaldybės nepiktnaudžiautų tokia rinkliava.

Jiems atsakydama A. Bagočiūtė tikino, kad ir šiuo metu savivaldybės gali rinkliavą taikyti taip, kaip ūkininkai norėtų, jog tai būtų daroma, tiesiog ne visos ir ne visada į šį klausimą žiūri lanksčiai.

„Kreipėmės net oficialiu raštu šiemet, nes turėjome diskusijas ir su ŽŪR, ir su ŽŪM atstovais, atkreipdami dėmesį, kad jos turi teisę rinkti ne tik pagal kvadratūrą, bet gali taikyti ir lengvatas, ir įvairius metodus. Pavyzdžiui, pagal konteineryje susidarantį tūrį, bet labai dažnai pasirenkama, kaip jūs sakote, patogiausias būdas ir taikoma pagal kvadratūrą visu laiku. Bet tikrai visi teisės aktai leidžia taikyti taip, kaip ūkininkai norėtų“, - kalbėjo Aplinkos ministerijos atstovė, primindama, kad į vietinę rinkliavą negali būti įtraukiamas mokestis už pakuotės ir antrinių žaliavų konteinerius, nes už tai moka gamintojai ir importuotojai.

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas (dešinėje) teigė, kad dabartinėje sistemoje trūksta aiškumo, kas ir už kokios pakuotės surinkimą yra atsakingas

Prie to, kad sistema lyg ir yra, tačiau nefunkcionuoja, grįžo LŪS vadovas, prašydamas sistemos skaidrumo ir aiškumo.

„Kai yra gamintojo atsakomybės mokestis, daugelis neapsiima dėl to mokesčio tvarkyti, nes reikia nemokamai atvažiuoti. Daugeliu atvejų skambini, vis vien niekas neatvažiuoja. (...) Turi būti sąrašas, tokios įmonės, tokią pakuotę renka, kokia gamintojo atsakomybė ir tada būtų tvarkoje. Dabar – kas ką nori, tas tą daro. Tų maišų yra didžiausios krūvos, reikia kelias fūras atvaryti į ūkį, kad juos išvežtų. Bakelius dar du kartus per metus prisiprašai, o su maišais...“, - apie esamą padėtį kalbėjo J. Talmantas

A. Bagočiūtė sutiko, kad su pakuočių atliekų tvarkymu tikrai kyla daug problemų ir bandoma jas spręsti ne tik peržiūrint teisės aktus, naikinant jų spragas, bet ir peržiūrint kontrolės mechanizmą, nes dabar „egzistuoja paradoksali situacija, kai yra teisinis reglamentavimas, tačiau nevykdo savo prievolių“.

Jos teigimu, atliekų tvarkytojams nereaguojant, reikėtų tokius atvejus pranešti Aplinkos apsaugos departamentui. „Jei nerenka, nors taikomas gamintojo atsakomybės principas, visuomet rekomenduojame kreiptis į aplinkos apsaugos departamentą. Registruoti tokius atvejus ir tuomet aiškinimasi, kas ten įvyko. Nes jei taikomas gamintojo atsakomybės principas ir taikoma kolektyviai, o ne savarankiškai, tai yra jei moka įkainius organizacijai, tai ji ir turi pasirūpinti nuo a iki z“, - sakė AM Atliekų politikos grupės vadovė.

Klausydamas pasisakymų Seimo narys A. Salamakinas akcentavo, kad itin svarbu, jog atliekų tvarkymo klausimą kelia ir patys ūkininkai. „Aš džiaugiuosi vienu: jeigu jau ūkininkai patys prašo, kad nešiukšlinam, o tvarkomės, tai čia jau yra stebuklas. Iki tokio sąmonės lygio priėjome, kad jie patys prašo, jog galime ir sumokėti, bet sutvarkykit. Tai čia yra nuostabu“, - kalbėjo A. Salamakinas, ragindamas Aplinkos ministeriją pasistengti ir padėti operatyviai spręsti šią problemą.

Seimo nariai Kazys Starkevicius (kaireje) ir Andrejus Stančikas ragino kolegas ieškoti sprendimų, kaip spręsti tuščių pakuočių tvarkymo problemas

Reziumuodamas diskusijas apie išimtinį šienainio pakuotės tvarkymą, K. Starkevičius Seimo nariams siūlė keisti įstatymą ir išimtį naikinti, gaudamas Aplinkos ministerijos atstovės pažadą iki gruodžio pradžios Komitetui pristatyti įstatymo pataisas. O Komiteto pirmininkas A. Stančikas parlamentarams priminė, kad jų tikslas - klausimą išspręsti protingai, kad nebūtų taip, jog ūkininkai moka kelis kartus, o paslaugos negauna.

Parlamentinis Kaimo reikalų komitetas prie aplinkosauginių klausimų šią sesiją grįš dar ne kartą. Posėdyje aptarus pakuočių tvarkymą, įstatymų, reglamentuojančių ūkio subjektų atsakomybę dėl aplinkos taršos, pataisų svarstymas bendru sutarimu atidėtas iki lapkričio, argumentuojant, kad prieš tai skirto laiko neužteko ministerijų ir socialinių partnerių diskusijoms bei sprendimams.

MŪ inf.