Vilnius. Žemės ūkio ministerija tikslina laukinių paukščių apsaugos reikalavimus, žemdirbiai primena – gamtą saugoti reikia, tačiau būtina nepamiršti ir apsirūpinimo maistu, tad labai svarbu rasti balansą.

Žemės ūkio ministerija tikslina žemės ūkio veiklos valdymo reikalavimų pakeitimus. Vienas iš jų – atsisakoma draudimo Paukščiams svarbiose teritorijose žemės plotus keisti kitomis žemės ūkio naudmenomis, išskyrus pievomis. Po pakeitimų draudimas tampa neaktualus, nes į tokias teritorijas pateks tik daugiametės pievos ir šlapynės.

ŽŪM Ryšių su visuomene ir bendradarbiavimo skyriaus atsakyme portalui manoūkis.lt teigiama, kad atsižvelgiant į konkretaus ploto specifiką, tokiose teritorijose gali būti taikomi ūkinės veiklos apribojimai: draudimas arti ar persėti pievą; pievas keisti kitomis žemės ūkio naudmenomis, tačiau jas galima persėti; sausinti pievas.

Pakeitimuose detaliai nurodoma, kokie žoliniai augalai gali būti naudojami pievoms persėti.

Paukščių apsaugos sluoksnis matomas deklaruojant pasėlius ir žemės ūkio naudmenas, Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje (PPIS).

Svarbu tai, kad jei paukščių apsaugos sluoksnyje daugiametė pieva buvo išarta, ji turi būti atkurta. „Jei pareiškėjas šiemet išarė daugiametę pievą ir apsėjo pasėliais, o pieva pateko į Paukščiams svarbių teritorijų sluoksnį, tokiu atveju pareiškėjas pievą turės atkurti iki einamųjų metų pabaigos. Tai reiškia, kad jei buvo padarytas pažeidimas, t. y. pieva išarta, tai sankcija bus taikoma tol, kol pažeidimas nebus pašalintas“, – teigiama ŽŪM atsakyme.

Pievų atkūrimas paukščių apsaugos sluoksnyje jau galioja ir šių metų paraiškoms. Pasak ŽŪM, kol deklaravimas nėra baigtas, dar nėra aišku, kiek tokių plotų susidarys.

Lietuvos žemės ūkio tarybos vadovas Ignas Hofmanas portalui manoūkis.lt sako girdintis iš žemdirbių, kad deklaruodami jie savo žemėse randa nemažai paukščiams svarbių teritorijų. Vis dėlto, jo teigimu, atrodo, kad kai kur tai padaryta prasilenkiant su logika.

„Yra vietų, kur Saugomų teritorijų tarnyba pažymėjo krūmus, kad ten automatiškai yra buveinės, bet tų krūmų jau senai ten nebėra. Tikrai daug kur prasilenkiama su faktais“, – teigė I. Hofmanas.

Jis pabrėžė, kad „valdininkai neturėtų braižyti plotų taip, kaip jiems šauna į galvą sėdint kabinetuose. Paukščiams svarbios teritorijos turėtų būti nustatomos remiantis stebėjimo duomenimis ar vadovaujantis kitais kriterijais, tačiau svarbiausia, kad tai ir faktiškai atitiktų realybę, kad tikrai tie paukščiai ten gyvena“.

I. Hofmano teigimu, tam tikrų plotų priskyrimas teritorijoms su veiklos apribojimais kertasi su konstitucine žmogaus teise į privačią nuosavybę ir teise asmeniniu turtu naudotis taip, kaip nori.

„Kas bus pasiūlyta atkūrus pievą? Iš ko ūkininkui reikės pragyventi? Jei pagal dokumentus ten buvo ariama žemė, tai negali būti taip, kad penkis metus ten deklaravus pievą, ji pavirto daugiamete ir jos niekada jau nebegalima išarti (...) Jei yra ribojimai, turi būti alternatyva ar kompensavimo mechanizmas. Nes jei pievą reikia laikyti dėl paukščių, kyla klausimas, kas už tai mokės?“, – kalbėjo LŽŪT pirmininkas I. Hofmanas.

Anot jo, labai svarbu saugoti gamtą ir paukščius, bet lygiai taip pat svarbu ir apsirūpinti maistu. „Yra tie paukščiai, juos reikia saugoti, bet darnoje, kad sutilptų ir žemdirbys. Ūkininkas augina maistą visiems žmonėms ir jei mes darysime taip, kad tik įveisinėsime pievas, o žolės ir šieno neturėsime kur dėti, tai taip išeina, kad patys tą šieną ir turėsime valgyti?..“ – retoriškai klausė I. Hofmanas.