Vilnius.  Seimas dvejiems metams pratęsė laiką, per kurį įmonės ir biudžetinės institucijos privalės nustatyti ir įteisinti sanitarines apsaugos zonas. Aplinkos apsaugos komitetas žada parengti pataisas, kurios leistų netaikyti ribojimų komercinės, visuomeninės ar gyvenamosios paskirties sklypams, išskyrus dirbamą ar miškų žemę.

Tokį sprendimą priėmė Seimas. Už apsaugos zonų įteisinimo atidėjimą dvejiems metams – iki 2025 m. pradžios – balsavo 115 parlamentarų. Pataisos ypač svarbios šalia Vilniaus paukštyno gyvenantiems žmonėms. 

Lietuvos regionų frakcijos narė Rita Tamašunienė Seime prieš balsavimą teigė, kad pataisomis sustabdoma ydinga procedūra, kuria siekia pasinaudoti Vilniaus paukštynas. 

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas sakė, kad daug valstybės institucijų, pavyzdžiui, Kelių direkcija, taip pat šilumos ir vandens tiekimo įmonės dabar turi per plačias apsaugos zonas.

„Todėl šimtai tūkstančių Lietuvos gyventojų per šiuos ir ateinančius metus gaus sklypų ribojimus, kurie bus tragiški. Pavyzdžiui, Kelių direkcija pranešė, kad kelio apsaugos juosta yra 10 metrų. Šilumininkai suprato, kad jie turi ne riboti ties 5 m apsaugos juostas, bet susimažinti iki 2 metrų. Vandentvarkininkai jau suvokia, kad 2,5 m aplink kiekvieną vandentiekio vamzdelį yra gerokai per daug“, –  prieš balsavimą Seime sakė S. Gentvilas. 

Todėl jis siūlo valstybės ir viešajam paslaugų sektoriui peržiūrėti savo aplinkos zonas, mat kitaip gyventojai teigs, kad jų nuosavybė nusavinta dėl viešųjų interesų.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė teigė, kad neatidėjus sanitarinių apsaugos zonų įteisinimo, būtų atsiradusi prievolė gauti žemės savininkų sutikimus dėl jau seniai esančių infrastruktūros objektų. 

Komitetas, be kita ko, prašo Vyriausybės įvertinti, ar tokia zona reikalinga. S. Gentvilo teigimu, apsaugos zonas reikia naikinti, nes aplink įmones ar institucijas esančių teritorijų apsaugą numato ir kiti teisės aktai