Akademija (Kauno r.). Aleksandro Stulginskio universitete (ASU) vykusios konferencijos metu skirtingos visuomenės grupės ieškojo sutarimo, kaip racionaliai naudoti miškus. 

Konferencijos „Racionalus miško naudojimas – darnaus miškų ūkio pagrindas“ metu savo įžvalgomis apie miško naudojimo galimybes ir perspektyvas dalinosi  žinomi Lietuvos miškų mokslo atstovai.

Taip pat surengta ekspertų diskusija, kurioje politikai,  mokslininkai bei visuomenės atstovai išdėstė savo nuomones miškų politikos formavimo  klausimais. Bandyta atsakyti į klausimą, kaip reikėtų pagerinti bendradarbiavimą ir komunikaciją miškų sektoriuje, kokios yra racionalaus miško naudojimo ribos, ir kokios kyla grėsmės šias ribas peržengus.

Klesti nesusikalbėjimas

Šiuo metu miškai užima 33,5 proc. Lietuvos teritorijos, todėl ieškoma sprendimų, kad šis nacionalinis turtas valstybei teiktų socialinę, ekonominę  bei rekreacinę naudą.

Vieno konferencijos organizatorių, ASU Miškų ir ekologijos fakulteto dekano prof. Edmundo Bartkevičiaus teigimu, pastaruoju metu tarp pramonininkų ir nevyriausybinių organizacijų, pasisakančių už visišką miškų kirtimų sustabdymą šalyje, vyksta itin aštri diskusija.

„Lietuvos ūkio struktūroje medienos ir baldų pramonė užima reikšmingą vietą. Esame lyderiai  Europoje ir naudodami antrinį miškų produktą – biokurą. Vien pastarajam tikslui miškai nėra kertami. Tačiau miško atliekų kūrenimas katilinėse sudaro net  60 proc. jose sunaudojamo kuro. Ir pasigirstančios radikalios nuomonės, esą viso to turėtume atsisakyti saugodami miškus, nėra racionalios“, – mano E. Bartkevičius.

Į konferenciją atvykęs Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis teigė, kad kalbant apie miškus visuomenėje yra daug nesusikalbėjimo. „Kartais mes sureikšminame savo žinojimą ir vaikštome ant to žinojimo ribos, neįsiklausydami į kitų nuomonę. Sunku suprasti, kodėl miškas turi 4-5 šeimininkus. Kai lankiausiai Rumšiškėse po gaisro, radau du apdegusius ąžuolus. Man paaiškino, kad norint juos nukirsti reikia suderinti su keturiomis institucijomis“, – kalbėjo V. Pranckietis.

Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis ragina įsiklausyti visų specialistų nuomones, kai sprendžiami miškų klausimai

Aplinkos ministras Kęstutis Navickas pripažino, kad dėl miškų kryžiuojasi įvairių visuomenės grupių interesai.

„Miškai yra skirti ne tik ūkinei veiklai. Jie reikalingi ir medžioklei, rekreacijai, žmonių poilsiui, ypač šalia didelių miestų. Netyla diskusijos ir dėl optimalios miško valdos dydžio. Vieni sako, kad koncentracija yra blogai, kiti pažymi, kad vienos šeimos prižiūrimas mažas miškelis tos šeimos gali būti panaudotas tik kartą gyvenime“, – kalbėjo ministras.

Aplinkos ministras Kęstutis Navickas atkreipė dėmesį, kad miškai yra ne tik ūkinės veiklos objektas

Visuomenė mišką mato kitaip

ASU Miškų ir ekologijos fakulteto Miškotvarkos ir medienotyros instituto docentas Marius Kavaliauskas atkreipė dėmesį į komunikavimo ir bendradarbiavimo stoką įgyvendinant miškų politiką.

„Dažnai užsiciklinama ties viena problema, neįžvelgiant konteksto. Dažnai nežinome, ko nori visuomenė, o ekspertų pasisakymai apie miškų naudojimą nėra visuomenės nuomonė. Akivaizdu, kad visuomenės nuomonė  miškų naudojimo klausimu yra neigiama, manoma, kad miškų šalyje mažėja. Žmonės susidaro nuomonę iš asmeninės patirties. Pamato iškirstą plotą miške ir susidaro neigiamą požiūrį.

Žiniasklaida taip pat nėra suinteresuota šviesti visuomenę. Žiniasklaida pasigauna pūlinį, jį išpučia iki debesų, o tai daro įtaką ne tik visuomenei, bet ir sprendimų priėmėjams. Visuomeninės organizacijos taip pat dažnai rūpinasi vienu klausimu, daro spaudimą politikams, tačiau vienos temos eskalavimas neduoda rezultatų“, – sakė M. Kavaliauskas.

ASU Miškų ir ekologijos fakulteto Miškotvarkos ir medienotyros instituto docentas Marius Kavaliauskas kritikavo dabartinę komunikaciją miško naudojimo klausimais

Anot jo, informacija apie miškus pateikiama nevykusiai, sunku susigaudyti, kiek ir kokio miško turima, kokie jų ištekliai. „Galiausiai miškininkai pradėjo jausti nesusikalbėjimo pasekmes. Jie kalba, kad dirba pagal įstatymus, o visuomenės požiūriu – jie kerta miškus. Miškininkui ir iškirstas miško plotas yra miškas, o paprastam žmogui toks miškas jau nėra miškas.

Medienos pramonė yra miškininkystės pagrindas, ji kuria pridėtinę vertę, moka mokesčius, algas. Jiems turėtų būti itin aktualus aiškinamasis darbas su visuomene“, – sakė M. Kavaliauskas.

Brandžių medynų daugėja

Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus pavaduotojas Albertas Kasperavičius pateikė duomenis apie Lietuvos miškų medienos prieaugį, jo panaudojimą ir potencialą.

Anot jo, prieaugis kasmet didėja. Kiekvienais metais iškertama po 10-11 tūkst. ha, bet brandžių medynų plotas didėja. Nuo 2001 metų jis padidėjo nuo 153 iki 186 tūkst. ha.

Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus pavaduotojas Albertas Kasperavičius teigė, kad auga brandžių medelynų plotai

„Miškų medienos tūrio prieaugis nuolat didėja ir šiuo metu siekia beveik 20 mln. kub. m per metus, apie trečdalis prieaugio kaupiama ateities naudojimui. Kasmetinės miško kirtimų apimtys neviršija 60 proc. bendrojo ir 75 proc. grynojo medienos tūrio prieaugio.

Per pastaruosius du dešimtmečius nuosekliai didėjo III-IV grupės valstybinės reikšmės brandžių medynų plotai, daugiausia pušynų ir beržynų. Mažėjo brandžių eglynų, drebulynų plotai. Yra ir bėdų, perbrendusių medelynų plotai sudaro apie penktadalį medynų ploto, turime per daug sausuolių, valstybinės reikšmės III-IV miško grupėse jie sudaro 18 proc. nuo visų brandžių medžių, o sausuoliai ekonomiškai mažiausiai naudingi“, – teigė A. Kasperavičius, tačiau čia pat iš salės pasigirdo klausimas, ar pranešėjas pats tiki tais skaičiais, kuriuos pateikė.

Nepaliekama negyvos medienos

ASU Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos instituto lektorius  Žydrūnas Preikša kalbėjo apie aplinkosaugos nevyriausybinių organizacijų koalicijos požiūrį į Lietuvos miškų tvarkymą.

ASU Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos instituto lektorius Žydrūnas Preikša kritikavo dabartinį požiūrį į miškų įvairovę

"Antros grupės miškai, ekosistemų apsaugos miškai, sudaro 12 proc. miškų, tačiau brandą pasiekę medžiai ir juose gali būti kertami. Ekosistemoms reikalingi negyvi medžiai, o pas mus II, III ir IV grupės miškuose negyvos medienos tūris yra maždaug vienodas.  Sanitariniai kirtimai yra viena didžiausių grėsmių miško įvairovei.

Teisės aktuose numatyta, kad II grupės miške turi būti 20 kub.m/ha negyvos medienos, bet tokių atvejų sunku rasti“, – sakė Ž. Preikša.

Žydrūnas Preikša rodė nuotrauką, kaip atrodo II A grupės miškas po plyno sanitarinio kirtimo. „O kur čia matote 20 kub.m/ha negyvos medienos?", – klausė jis.

Pasak jo, miškas valdomas netvariai, blogiausia situacija saugomose teritorijose, kur intensyvūs kirtimai prasilenkia ne tik su gamtosauginiais, bet ir visuomenės lūkesčiai.

„Mes siūlome saugomose teritorijose (išskyrus biosferos poligonus) naikinti IV miškų grupę. Saugomų teritorijų III grupės miškuose drausti plynus kirtimus. II A grupės miškuose turi būti vykdomi tik biologinės įvairovės palaikymui skirti specialūs kirtimai. Ilgainiui (gal per artimiausius 20 metų) didinti II A grupės miškų nuo 9 iki 15 proc. siekiant suformuoti didesnius griežtos apsaugos masyvus“, – sakė Ž. Preikšas.

MŪ inf.