Vilnius. Seimo Kaimo reikalų komiteto nariai pritarė, kad būtų griežtinama ūkio subjektų atsakomybė už aplinkos taršą - trečiadienį Komitete balsuota dėl daug diskusijų sukėlusio aplinkosaugos įstatymų pakeitimų paketo.

Parlamentiniame Kaimo reikalų komitete svarstant Aplinkos apsaugos ir Aplinkos monitoringo įstatymų pakeitimų projektus kelis kartus daryta pertrauka. Tuomet Komiteto pirmininkas teigė, kad jų sprendimas turi būti gerai apgalvotas ir pasvertas, nes įstatymas galios visoje šalyje ir visiems subjektams. Praėjusią savaitę svarstymas sustabdytas pasigedus pakankamos analizės dėl siūlomų priemonių proporcingumo siekiamiems tikslams bei to, kad nenustatyta, kaip konkrečiai visi siūlymai paveiks ūkio subjektus.

Tad ir šįkart Komitete svarstant socialinių partnerių siūlymus, Seimo narys Kazys Starkevičius tiek žemdirbių, tiek Žemės ūkio ministerijos atstovų klausė, ar toks įstatymas atitiks realybę ir nekels pavojaus žemės ūkiui.

Suinteresuotos pusės teigė, kad galutinis pataisų variantas – itin kompromisinis, o žemės ūkio viceministras Petras Narkevičius ir žemės ūkio ministro patarėja Giedrė Pupšytė tikino, kad dėl laiko stokos kai kuriuos siūlymus tenka išsakyti tiesiog Komiteto posėdyje.

Žemės ūkio ministro patarėja Giedrė Pupšytė ir žemės ūkio viceministras Petras Narkevičius tvirtino, kad tam tikros nuostatos turėtų būti įtvirtintos Vyriausybės nutarimu

Jie siūlė, kad tam tikros įstatymų sąvokos turėtų būtų apibrėžtos aiškiau. „Čia irgi manome, kad yra kompromisas. (...) Visi mūsų siūlymai turėtų būti patvirtinti atskiru nutarimu. Tas nutarimas reglamentuotų tvarką ir nekiltų niekam problemų - nei klaipėdiečiams, nei niekam. Jei atsirastų tvarka. O dabar gali interpretuoti kaip nori“, - vardindamas abejotinas įstatymo vietas kalbėjo viceministras.

Jo teigimu, poįstatyminiu aktu – Vyriausybės nutarimu - reiktų tikslinti mažareikšmių pažeidimų, taip pat - šalutinių produktų, atliekų ir žaliavų bei kitus apibrėžimus. Tokie Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) siūlymai vėl įnešė sumaišties į Komiteto darbą, tačiau galiausiai nuspręsta, kad savo pakeitimus jie galės siūlyti ir kitose įstatymų pataisų priėmimo stadijose.

Diskusijos dėl aplinkosauginių įstatymų pakeitimų buvo ilgos, o Aplinkos ministerijos atstovai pripažino, kad jų metu nueita į „visiškus kompromisus“ ir dabar leidimą bus galima sustabdyti tik jei ūkio subjektas tris kartus per metus viršija leidime nustatytą didžiausią leistiną taršos normą ir viršijami atliekų susidarymo kiekiai

Seimo narys Petras Čimbaras ragino kolegas daryti pertraukų tiek, kiek reikės, kad įstatymas būtų kokybiškas ir galiausiai būtų rastas kompromisas. „Ką mes priimsime, žemdirbiškoji visuomenė pajaus, gerai ar blogai. Dabar mes norime viską staigiai“, - kalbėjo parlamentaras.

Prieš balsavimą Seimo narė Rasa Petrauskienė teigė pritarianti ŽŪM siūlymams dėl tvarkos. „Klaipėdoje situacija jau ekstremali. Chromas pagal paskutinius tyrimus jau viršija netgi dvylika kartų. Tyrimai atliekami jau daugybę metų, bet kad tiek būtų viršyta – to dar nebuvo. Yra rekomendacijos, kad tuose rajonuose darželių vaikai nerinktų lapų, vaikščiotų ramiai, mokyklose pamokos nevyktų stadionuose. Čia yra ekstremali situacija. Priėmus tą įstatymą, pasitvirtinus tvarką, būtų kažkokie apčiuopiami rezultatai“, - apie tai, kad mitingai ir pasipiktinimai kyla neveltui, kalbėjo R. Petrauskienė.

Tai, kad situacija Klaipėdoje tikrai sudėtinga kalbėjo ir priemiesčių bendruomenių atstovė Raimonda Zaborė. „Kai buvo paprastinamos verslui sąlygos, mes pamiršome vieną esminį dalyką – visų Lietuvos gyventojų galimybę gyventi saugioje ir švarioje aplinkoje“, - teigė R. Zaborė.

Vis dėlto Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis tikino, kad nėra teisinga visą Lietuvą „pririšti prie situacijos Klaipėdoje“, tuo pačiu sutikdamas, jog ten tikrai yra problemų. „Įstatymas taršos nesumažins, yra įstatymai, kurie šiandien veikia ir galima tą taršą vienaip ar kitaip bandyti sukontroliuoti. Reikia parašyti, kad įstatymas būtų teisingas, nuoseklus. Ministerijoje mes atradome kompromisinį variantą, jei jo reikia skubos tvarka, bet skuba - nieko gero“, - kalbėjo LŽŪBA atstovas.

Komiteto išvadų rengėjas Algimantas Salamakinas prieš balsavimą  ragino kolegas, „nesvarbu tu pozicijoje ar opozicijoje“, žiūrėti valstybės intereso, tuo pačiu primindamas, kad Kaimo reikalų komitetas šių aplinkosauginių įstatymų pataisų paketui – papildomas. Sprendimą dėl jo dar turės priimti ir pagrindinis – Aplinkos komitetas.

Balsavimo metu Kaimo reikalų komitetas, įvertinęs parengtus naujus Aplinkos ministerijos ir Žemės ūkio rūmų pasiūlymus pritarė Aplinkos apsaugos įstatymo ir Aplinkos monitoringo įstatymų projektams.

MŪ inf.