Kaunas. Pastaraisiais metais ginkmedį išgarsino visagalė reklama, augalą pristatanti kaip turintį daug gydomųjų savybių. Jas dar XX a. viduryje kelionės po Japoniją metu atrado vaistininkas Vilmaras Švabė (Wilmar Schwabe).

Tačiau sodinti ginkmedžius savo aplinkoje verta ne tik dėl vaistingų lapų, bet ir dėl jų dekoratyvumo ir ilgaamžiškumo – tai gali būti sodybos kartų medis.

Viename Frankfurto muziejuje ginkmedžio lapo spaudą galima pamatyti šalia dinozaurų kaulų. O mes visi apie dviskiautį ginkmedį (Ginkgo biloba L.) žinome nebent tiek, jog tai seniausias medis pasaulyje, egzistavęs prieš 180–200 milijonų metų.

Iki 30–40 metrų aukščio užaugantys medžiai gyvena 1000 ir daugiau metų, bet Lietuvoje išlikę tik du senesni dviskiaučiai ginkmedžiai. Apie 20 metrų aukščio, 70 cm skersmens (liemens apimtis krūtinės aukštyje – 230 cm), daugiau nei 100 metų amžiaus medį galima pamatyti Švėkšnos parke. Apie 10 m aukščio kur kas kuklesnis medis auga Kauno botanikos sode.

Išskirtinumas - lapai ir ilgaamžiškumas

Dviskiautis ginkmedis nėra žiedinis augalas, bet ir ne spygliuotis. Tai atskiros, individualios ginkmedinių (Ginkgoopsida) klasės, ginkmedinių (Ginkgoaceae) šeimos ginkmedžio (Ginkgo  L.) genties augalas, išlikęs vienas iš gausių šios klasės atstovų, neturintis giminystės ryšių su jokiu kitu šiandieniu augalu. Todėl Č. Darvinas jį ir pavadino gyvąja iškasena.

Ginkmedis įdomus dar ir tuo, jog jo nepuola jokios ligos ar kenkėjai. Keturi ginkmedžiai nepakitę ir nemutavę išgyveno net po Hirosimos ir Nagasakio sprogimų.

Ginkmedžiai yra moteriškieji ir vyriškieji. Vyriškųjų medžių laja iš pradžių būna kūgiška, vėliau ritiniška, neplati, apie 5–6 m skersmens.

Moteriškieji medžiai žemesni už vyriškuosius, skėstašakiai. Jie ypatingi savo puošniais lapais. Šie vėduokliški, įkirpta viršūne, dviskiaučiai, neplaukuoti, šviesiai žali, storoki, 5–10 cm ilgio ir tokio pat pločio, ilgakočiai, dichotomiškai išsišakojusiomis gyslomis.

Pirmą kartą šie augalai pražysta 20–30 metų amžiaus, tad neveltui ginkmedis turi ir „senelio – anūko“ medžio apibūdinimą. Mat tik vaikaitis gali nuimti medžio, kurį pasodino senelis, derlių.

Ginkmedis ypač gražus būna rudenį, kai lapai pasipuošia citrinine spalva

Galima dauginti ir sėklomis

Dauginamas ginkmedis sėklomis ir gyvašakėmis. Sėklos beriamos negiliai ir uždengiamos plonu durpių sluoksniu, sėjamos pavasarį arba rudenį. Pirmaisiais metais sėjinukai užauga iki 10–20 cm aukščio. Jei sėjama pavasarį, per žiemą sėklos laikomos drėgname smėlyje ar kitoje medžiagoje, kad nesudžiūtų.

Stratifikuotos sėklos sudygsta ir įsišaknija gana gerai. Problema ta, jog Lietuvoje sunku jų gauti, nors sėklų parduotuvėse ir galima rasti.

Ginkmedžio vaisius – 2–3 cm ilgio, gintarinės spalvos, primena slyvos kaulavaisį. Apyvaisis nemalonaus kvapo, sėkla 1–2 cm ilgio, lygiu paviršiumi, dvibriaunė, plonasienė, plonu balsvu kevalėliu. Tokias sėklas Lietuvoje subrandina tik Švėkšnos dvarininkų introdukuotas medis. Tačiau ne visuomet galima nutaikyti tinkamą laiką jų prisirinkti.

Jaunus reikia pasaugoti

Ginkmedis geriausiai auga saulėtoje, šiltoje, nuo vėjų apsaugotoje vietoje, mėgsta laidų vandeniui, vidutinio sunkumo, humusingą, kalkingą, pakankamai drėgną, priesmėlio ir priemolio dirvožemį. Nemėgsta sunkių, šlapių dirvų.

Sodinant patartina primaišyti miško ir kompostinės žemės. Pirmaisiais metais reikia suteikti augalui šešėlį. Kol jaunas – gausiai laistyti, tręšti mažiau nei kitus lapuočius. Aplink augalą reikėtų purenti žemę, prieš žiemą – mulčiuoti.

Auginant ginkmedį, pirmųjų metų vasarą reikėtų nepatingėti ir viršutinį žemių sluoksnį pakeisti derlingesniu. Kompostinė žemė bus gera trąša augalui, o tai būtina formuojantis tvirtai šaknų sistemai.

Persodinami ginkmedžiai sunkiai prigyja, todėl patariama perkelti jaunus, iki 5–7 metų amžiaus, medelius su žemės gumulu, geriau pavasarį nei rudenį. Daigus ir jaunus medelius žiemai reikia pridengti eglišakėmis.

Tik vaikaitis gali nuimti medžio, kurį pasodino senelis, derlių.

Ateivis iš Kinijos

Dviskiautis ginkmedis natūraliai auga tik Pietryčių Kinijoje, Jancy upės baseino pietinėje dalyje. Mėgsta prieškalnes, šiltą ir drėgną klimatą. Iš Kinijos ginkmedis vėliau paplito Japonijoje, kur šiuo metu rūpestingai globojamas. O dar vėliau po truputį persikraustė į Ameriką ir Europą.

Puošnus dekoratyvinis medis kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, JAV, dažnai sodinamas gatvėse, ypač prie aukštų pastatų. Dviskiautis ginkmedis atsparus užterštam miesto orui ir vėjui, pakenčia sausras. Gatvėse auginami vyriškieji augalai siauroka laja.

Europoje dviskiautis ginkmedis labiau vertinamas kaip reliktinis, įdomus pažinimo prasme ir legendomis apipintas medis. Įdomu ir tai, kad sumo imtynininkų šukuosenos imituodavo ginkmedžio lapo formą. Tokiu pat stiliumi plaukus šukuodavosi ir samurajai bei geišos.

Lapuose - galios nuo gausybės negalavimų

Tačiau šiandien ginkmedis daug kam asocijuojasi ne su grožiu, o su sveikata. Didžiausias privalumas būtų tas, kad ginkmedžio produktai nukenksmina toksiškus deguonies radikalus, pagerina kraujotaką ir saugo mūsų ląsteles.

Ateityje ginkmedžio preparatus galbūt labiausiai vartosime profilaktiškai savo smegenų pajėgumui didinti, nes šia kryptimi daug dirbama ir moksliniai eksperimentai patvirtina faktus, kad ginkmedis stiprina dėmesingumą, gerina atmintį, didina gebėjimą koncentruotis dirbant kompiuteriu ir netgi mažina stresą.

Vertingosios ginkmedžio savybės glūdi būtent lapuose

Jau seniai žinoma, jog ginkmedis padeda išvengti kraujotakos sutrikimų organizme, gerina smegenų ir antrinės nervų sistemos veiklą, saugo nervines ląsteles nuo žalingų įvairių faktorių poveikio, reguliuoja kraujagyslių tonusą ir elastingumą, mažina kraujo klampumą, silpnina nemigos, sujaudinimo ir psichikos nestabilumo požymius, depresiją, migrenos priepuolius, galvos skausmus, svaigimus, gerina atmintį, dėmesio koncentraciją, budrumą.

Ginkmedis veikia ir kaip antioksidantas, todėl lėtina senėjimo procesus, suteikia energijos, stimuliuoja organizmo apsaugines jėgas, mažina toksinį medžiagų poveikį. Jis palankiai veikia pagyvenusių ir vyresnio amžiaus žmonių pažintines funkcijas, padeda išvengti insulto, infarkto. Taip pat juo gydoma senatvinė silpnaprotystė, net Alzhaimerio liga.

Tiesa, vaistinėse žmonės dažniausiai ieško atmintį gerinančių preparatų ir dar ne visi žino, jog galima nusipirkti sveriamos arba dėžutėse sufasuotos ginkmedžio lapelių arbatos. Ji nėra brangi, o norint pajusti jos poveikį, reikia gerti 6–8 savaites, nes arbatos poveikis yra trumpalaikis. Lapelius, jei nepatinka skonis ir kvapas, galima susimaišyti su juodąja arba žaliąja arbata.

MŪ inf.