Kauno r. Daliai Kauno rajono ūkininkų jau eilę metų derliumi tenka dalytis su laukiniais gyvūnais. Ir prošvaisčių tiems, kurie ūkininkauja šalia Karalgirio masyvo komercinių medžioklės plotų, nematyti.

Problema jau įsisenėjusi, tęsiasi bemaž 15 metų. Prie jos dar kartą buvo sugrįžta Kauno rajono ūkininkų sąjungos (KRŪS) išplėstiniame susirinkime. Tačiau po ilgiau kaip valandą trukusių ginčų tarp ūkininkų ir Valstybinių miškų urėdijos (VMU) direktoriaus Valdo Kaubrės pasiekta tiek, kad problemos sprendimo nutarta toliau ieškoti siauresniame suinteresuotųjų pusių susitikime.

KRŪS pirmininkas Mindaugas Maciulevičius rodė vaizdo įrašus, kuriuose dirbamuose laukuose naktį užfiksuotos bandos elninių gyvūnų. Pasak jo, kai kur pasėliai virtę autostradomis, mat suskaičiuota apie 250 vienoje vietoje besiganančių elnių.

„Kyla vis daugiau iššūkių, kaip valdyti gyvūnų populiaciją, nes jų padaryta žala pasėliams kasmet didėja“, – sakė M. Maciulevičius.

Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Mindaugas Maciulevičius inicijavo dar vieną diskusiją dėl gyvūnų daromos žalos šalia Karalgirio masyvo esantiems pasėliams

Jis priminė, kas buvo aptarta pernai rugsėjį vykusioje suinteresuotųjų šalių diskusijoje ir ką reikėtų padaryti, norint sumažinti elnių invaziją į pasėlius. Pirmiausia, didinti elninių gyvūnų sumedžiojimo limitus, pašarinius laukelius apsėti tam tikromis kultūromis, trečias pasiūlymas - įrengti pilotinį lauką su atitinkamomis kultūromis, kad gyvūnams nereikėtų bėgti per pasėlių laukus, nes tai ir padaro didžiausią žalą.  

„Problemų kelia tik valstybiniai komerciniai plotai. Ten, kur veikia medžiotojų būreliai, rūpesčių nėra“, – pabrėžė M. Maciulevičius.

VMU direktoriaus V. Kaubrės teigimu, laukinių gyvūnų bandų didėjimas – gamtos pasekmė. Bandos, gyvūnų koncentracija šalyje didėja ne todėl, kad yra nemedžiojami, o dėl to, kad daugėja vilkų. Elninių gyvūnų medžioklės limitas per paskutinius metus didintas 3 kartus.

Valstybinių miškų urėdijos direktoriui Valdui Kaubrei teko išklausyti ūkininkų priekaištų

Ūkininkas Juozas Staliūnas skundėsi, kad pašarinių augalų pasėliai komerciniuose medžioklės plotuose beveik pliki, nėra saugojimo bokštelių, o elninių gyvūnų populiacija nuolat didėja. Žemdirbių netenkina ir žalos atlyginimas.

„Tuose pašariniuose laukeliuose nuo 2018-ųjų nėra jokio kultūrinio augalo! Turiu nuotraukas – mėtosi prieš savaitę pasėti kukurūzai, sausi žirniai, kurie sudygs gal rudenį. Prie cukrinių runkelių lauko pašariniame laukelyje auga smilgos – koks gyvūnas ės smilgas, kai šalia yra runkelių? Nėra jokios kalbos apie gyvūnų atitraukimą nuo ūkininkų laukų“, – piktinosi J. Staliūnas, nuolat stebintis, kas tuose laukeliuose auga.

O jeigu ūkininkas sutiktų su laukų pasaugojimu, jis turėtų pasirašyti sutartį, kad nesikreips dėl žalos atlyginimo. O ir tos žalos atsiima tik mažą dalį. J. Staliūnas išsakė pastebėjimų ir priekaištų atsakingoms institucijoms, kurios, jo manymu, nepakankamai rūpinasi šios senos problemos sprendimu.

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Virginijus Kantauskas teigė, kad gyvūnų skaičius turi būti subalansuotas ir jie negali atimti iš žmonių turto. O dėl nesubalansuoto medžioklės limito, jo teigimu, elnių banda vystosi neproporcingai, jų jau atsirado tose vietovėse, kur anksčiau niekada nebuvo.

Kauno rajono savivaldybės Kaimo plėtros ir žemės ūkio skyriaus vedėjas Tomas Didžiulis teigė, kad bendrą išeities tašką turi rasti ūkininkai ir urėdija kartu. „Po šių diskusijų bent jau atsirado pasiūlymų, ką gali vieni ir kiti padaryti. Problemos sprendimas yra dviejų ministerijų susitarimo klausimas“, – kalbėjo T. Didžiulis.

Kauno r. savivaldybė yra užsakiusi žalų skaičiavimo pilotinį modelį, kuris leistų tiksliau įvertinti ir duomenimis pagrįsti žalą. Pasak vedėjo, tai leistų tobulinti metodiką ir padėtų visos Lietuvos savivaldybėms, nes problema globali.

M. Maciulevičius išsakė viltį, kad dialogas tęsis ir 15 metų trunkanti problema vis dėlto bus išspręsta. Kol kas aišku viena – sugyventi reikės visiems, todėl reikia ieškoti sprendimų, kad ir gyvūnai būtų sotūs, ir ūkininkų laukai nenuniokoti.