Stokholmas. Maistas, pagamintas taikant ekologinius ūkininkavimo metodus, kenkia klimatui labiau nei tradicinių maisto gamybos būdų naudojimas, rašoma publikacijoje, kurią paskelbė žurnalas „Nature“.

Tarptautinė mokslinių tyrimų grupė palygino tradicinių ir ekologiškų maisto produktų gamybos poveikį klimatui, pagrįsdama savo tyrimą gamybai naudojamos žemės ploto analize.

Ekologiškuose pasėliuose, kuriuose nenaudojama trąšų, augalų derlius iš hektaro daug mažesnis nei tradiciniuose. Norint gaminti tokį patį ekologiškų maisto produktų kiekį, reikia daug didesnio žemės ploto. Tyrimo autorių teigimu, tai pagrindinė neigiamo ekologinės gamybos poveikio klimatui priežastis. Ekologinė gamyba netiesiogiai sukelia didesnę anglies dvideginio emisiją, nes didesnis naudojamos žemės poreikis skatina miškų kirtimą pasaulyje.

„Tarptautinė prekyba kontroliuoja maisto gamybą pasaulyje, todėl ūkininkavimo metodai Švedijoje turi įtakos miškų naikinimui tropikuose. Jei naudojame daugiau žemės tam pačiam kiekiui maisto pagaminti, mes darome netiesioginę įtaką didesniam miškų kirtimui kažkur pasaulyje", - sako vienas iš tyrimo dalyvių Čalmerso technologijos universiteto (Geteborgas, Švedija) prof. Stefanas Virsenijus (Stefan Wirsenius).

Mokslininkai apskaičiavo, kad Švedijoje ekologiškai auginamų žirnių neigiamas poveikis klimatui yra apie 50 proc. didesnis palyginti su tradiciškai auginamais žirniais. Kai kurių maisto produktų gamybos neigiamas poveikis klimatui yra dar didesnis, pavyzdžiui, ekologiškai auginamų švediškų žieminių kviečių neigiamas poveikis yra 70 proc. didesnis palyginti su tradicine gamyba.

„Netgi ekologiška mėsa ir pieno produktai, atsižvelgiant į jų poveikį klimatui, vertintini prasčiau už tradiciškai gaminamą mėsą ir pieną, - sako S. Virsenijus. Ekologiškos mėsos ir pieno produktų gamybai reikalingos ekologiškos žaliavos, todėl tam panaudojamas daug didesnis žemės plotas palyginti su tradicine gamyba, teigia mokslininkas.

Tai vienas iš pirmųjų tyrimų, kuriame atsižvelgiama į anksčiau nepaisytą aplinkybę – didesnio žemės naudojimo poveikį klimatui. Mokslininkų taikytas metodas leidžia apskaičiuoti ir palyginti miškuose „saugomą“ anglies dvideginio kiekį ir jo patekimą į aplinką dėl miškų naikinimo. „(...) Mūsų tyrimas rodo, kad toks poveikis gali būti daug kartų didesnis nei šiltnamio efektą sukeliančių dujų", - sako S. Virsenijus.

Pasak mokslininko, tolesni tyrimai yra būtini, ypač didėjant ekologiškų maisto produktų paklausai pasaulyje. Jis pabrėžia, kad jokiu būdu nekalbama apie tai, jog žmonės pirktų mažiau ekologiškų produktų.

„Svarbu yra maisto pasirinkimas, pavyzdžiui, ekologiškų pupelių ar viščiukų mėsos vartojimas daro mažesnę žalą klimatui nei tradicinės jautienos vartojimas“, - teigia S. Virsenijus.

Sąmoningiems vartotojams mokslininkas rekomenduoja pasirinkti tokias mėsos ir daržovių rūšis, kurių gamyba yra mažiausiai žalinga klimatui. Tyrėjas pažymi, kad siekiant mažinti neigiamą poveikį klimatui, vietoje jautienos, avienos ar kietųjų sūrių vertėtų rinktis augalinius baltymus (pavyzdžiui, ankštinių augalų) arba kiaulieną, paukštieną, žuvį, kiaušinius.

MŪ inf.