Vilnius. Lietuvoje įsibėgėja miškasodis, nors pandemija neaplenkia ir jo – dėl saugumo reikalavimų didėja darbų kaštai, o žmonės negali dalyvauti ir susipažinti su medžių sodinimo svarba, apgailestauja miškininkai.

Valstybinių miškų urėdijos (VMU) teigimu, šiemet bus įveista ir atkurta 10 tūkst. ha miško – miškininkai planuoja pasodinti 30 mln. vienetų sodinukų.

„Kasmet gyventojai, prisijungę prie miškasodžio, pasodindavo net apie 400 tūkst. medelių“, – pranešime sakė įmonės vadovas Valdas Kaubrė. 

Pirmasis šalyje šiemet darbus pradėjo Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regiono padalinys, tai lemia šių vietų klimato ir dirvožemio specifika. 

„Iš visuomenės yra „pavogta“ ta galimybė dalyvauti miškasodžio šventėje, kur galėdavome paaiškinti apie miškų svarbą, kodėl reikia atsodinti miškus, kodėl rūpinamės miškais (...) Piliečiai, kurie yra ilgamečiai šitos akcijos dalyviai, tiesiog negali sodinti dėl karantino ribojimų“, – BNS sakė padalinio vadovas Tomas Zaleckis. 

Pasak jo, ribojimai dėl pandemijos lemia ne miškų atsodinimo mastą, – nes pajėgumai iš esmės nėra sumažėję, – bet papildomus kaštus.

Pavyzdžiui, rangovai, užuot vežioję darbuotojus vienu automobiliu, turi rinktis dvi ar tris transporto priemones. Reikalingos ir dezinfekavimo priemonės, atstumų laikymasis. 

Dar vienas miškasodžiui įtaką darantis veiksnys yra orai. Pavyzdžiui, pernai Kretingos padalinys ėmė sodinti medelius jau vasario pabaigoje, šiemet darbai vyksta mėnesiu vėliau, komentuoja T. Zaleckis. Tačiau šių metų pavasariu miškininkai nesiskundžia. 

„Šiais metais tipinis lietuviškas pavasaris, toks ilgas ir mums labai dėkingas ne tik miškasodžio prasme, bet ir gaisrų atžvilgiu, kad temperatūra nėra aukšta: kelios dienos šiltos, paskui palyja (...) Mes tikrai džiaugiamės tokiu oru“, – sakė specialistas. 

VMU teigimu, urėdijos medelynuose kasmet auginama apie 95 mln. vienetų įvairaus amžiaus ir rūšių sodmenų. 

BNS, MŪ inf.