Liuksemburgas. Europos Audito Rūmai teigia, kad Europos Sąjungos prisitaikymo prie klimato kaitos pažangą vertinti yra sunku. Vis dėlto pastebima, kad apie 40 proc. tikrintų projektų tam turėjo nedidelį poveikį arba jo neturėjo visai.

2014–2020 m. prisitaikymui prie klimato kaitos buvo numatyta ne mažiau kaip 8 milijardai eurų, o 2021–2027 m. – 26 milijardai eurų.

Paskelbtoje Europos Audito Rūmų ataskaitoje teigiama, kad yra rizikos, jog ES prisitaikymo prie klimato kaitos politika gali neatitikti klimato kaitos tempo. Ekstremalūs klimato reiškiniai, tokie kaip karščio bangos, sausros ir potvyniai, tampa vis intensyvesni ir dažnesni, sukelia didelių ekonominių padarinių.

Auditorių teigimu, ES turi patikimą atsako į klimato kaitos poveikį sistemą, tačiau įgyvendinant prisitaikymo prie klimato kaitos politiką praktiškai susiduriama su problemomis.

Per paskutinius du dešimtmečius ES smarkiai padidėjo su klimatu susijusių nelaimių skaičius ir jų padarytos žalos mastas. Šiemet problemų kėlė sausros, karščio bangos ir pražūtingi potvyniai, o pastarąjį dešimtmetį dėl ekstremalių su klimatu susijusių reiškinių patiriami ekonominiai nuostoliai ES vidutiniškai siekė apie 26 milijardus eurų per metus.

Bendrai ES turi patikimą sistemą, kad taptų atspari klimato kaitos poveikiui. Auditoriai išnagrinėjo Prancūzijos, Estijos, Austrijos ir Lenkijos nacionalinę prisitaikymo prie klimato kaitos politiką ir nustatė, kad iš esmės ji atitinka ES strategiją. Tačiau nustatyta ir atvejų, kai moksliniai duomenys buvo neatnaujinti ir buvo nurodyta per maža arba visai nenurodyta prisitaikymo priemonių išlaidų suma.

ES ir nacionalinės prisitaikymo politikos perkėlimas į vietos taisykles yra sudėtingas procesas. Nors ES mano, kad prisitaikymas vietos lygmeniu yra prisitaikymo prie klimato kaitos pagrindas, auditoriai apklausė 400 audituotų valstybių narių savivaldybių ir nustatė, kad respondentai dažniausiai nežinojo apie prisitaikymo prie klimato kaitos strategijas bei planus ir nesinaudojo ES prisitaikymo prie klimato kaitos priemonėmis („Climate-ADAPT“, „Copernicus“ ir ES merų paktu).

Įgyvendinant daugiau kaip pusę audituotų projektų buvo veiksmingai reaguojama į klimato riziką ir auditoriai nustatė tam tikrų gerosios patirties pavyzdžių. Tačiau taip pat nustatyti keli vienas kitam prieštaraujantys prioritetai, kai prisitaikymo prie klimato kaitos tikslų buvo siekiama kartu su kitais, kaip antai konkurencingumo ar regioninės plėtros, tikslais.

Pavyzdžių yra įvairių. Tarp jų – projektai, kuriais atliepiami didesnio drėkinimo poreikiai, bet rizikuojama padidinti bendrą suvartojamo vandens kiekį, arba apsaugos nuo potvynių projektas, įgyvendinamas rizikos zonoje, kurioje vis dar išduodami leidimai statyti naujus namus.

Nustatyti du projektai, kurie kaip tik gali padidinti pažeidžiamumą arba klimato kaitos poveikį, o ne jį sumažinti. Viename tokių skatinama drėkinti vandeniui imlius kultūrinius augalus, užuot perėjus prie mažiau vandeniui imlių kultūrinių augalų, arba investuojama į energiją taupančias dirbtinio sniego patrankas, užuot sutelkus dėmesį į ištisus metus trunkantį turizmą. Be to, tam tikri projektai, pavyzdžiui, smėlio paplūdimių pripildymas, yra tik trumpalaikis prisitaikymo sprendimas, pastebi ES auditoriai.

Prisitaikymas prie klimato kaitos yra kompleksinis klausimas, todėl ES lėšos skiriamos iš kelių ES šaltinių – žemės ūkio, sanglaudos ir mokslinių tyrimų. Dėl šių priežasčių, Audito rūmų teigimu, yra sudėtinga atsekti finansavimą.