Briuselis. Bendrijoje 2023 m. ŠESD emisijos sudarė 3,4 mlrd. t CO₂ ekvivalento – 8,3 proc. mažiau nei 2022-aisiais ir 37 proc. mažiau nei 1990-aisiais.

Kaip rodo Eurostato duomenys, 2013–2023 m. beveik visi sektoriai ES sumažino ŠESD emisijas, išskyrus transporto sektorių, kur išmetamųjų teršalų kiekis padidėjo maždaug 14 procentų.

Štai trys sektoriai, kuriuose ŠESD 2023 m. išsiskyrė daugiausia:

1. Gamybos pramonė. ŠESD emisijos šiame sektoriuje sudarė beveik 694 mln. t CO₂ ekvivalento.

2. Namų ūkiai – 690 mln. t CO₂ ekvivalento. Namų ūkių išmetamų teršalų kiekis susijęs su būstų šildymu ir vėsinimu, važinėjimu privačiomis transporto priemonėmis ir energijos naudojimu.

3. Energetika – 594 mln. t CO₂ ekvivalento. Eurostato duomenys rodo, kad šis sektorius per pastarąjį dešimtmetį labiausiai sumažino ŠESD emisijas. Mat iki 2022-ųjų šis sektorius buvo didžiausias ŠESD emisijų šaltinis ES.

Ketvirtoje vietoje – transporto sektorius, kuriame 2023 m. ŠESD emisijos sudarė 468 mln. t CO₂ ekvivalento. Tiesa, per pastarąjį dešimtmetį išmetamųjų teršalų kiekis šiame sektoriuje padidėjo maždaug 14 proc.

O štai žemės ūkio, miškų ir žuvininkystės sektorius pagal šį rodiklį užimą penktą vietą. 2023-iaisiais šiame sektoriuje išsiskyrusios ŠESD emisijos sudarė 455 mln. t CO₂ ekvivalento. Kaip rodo Eurostato duomenys, metanas sudarė 53 proc., azoto oksidas – 26 proc., anglies dioksidas – 21 proc. visų 2023 m. išmestų teršalų šiame sektoriuje. 2023 m., palyginti su 2022 m., ŠESD emisijų šiame sektoriuje išsiskyrė 2 proc. mažiau.

Šeštoje vietoje – vandens tiekimo, nuotekų ir atliekų tvarkymo sektorius su 146 mln. t CO₂ ekvivalento, septintoje – statybos pramonė su 53 mln. t CO₂ ekvivalento ir t. t.

Situacija Lietuvoje

Lietuvoje 2023 m. žemės ūkio, miškų ir žuvininkystės sektorius buvo ketvirtoje vietoje pagal ŠESD emisijas – sudarė 4,2 mln. t CO₂ ekvivalento, o tai yra 4,5 proc. mažiau nei 2022-aisiais.

Pirmoje vietoje – transporto sektorius su 8,5 mln. t CO₂ ekvivalento, antroje – namų ūkiai su 4,6 mln. t CO₂ ekvivalento, trečioje – gamybos sektorius su 4,5 mln. t CO₂ ekvivalento, penktoje – energetikos sektorius su 1,5 mln. t CO₂ ekvivalento ir t. t.