Vilnius. Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) veikla ir pavaldumas nedingsta iš politikų ir žemdirbių akiračio. Aplinkos ministras teigia, kad tvarka bus tobulinama ir sprendimus žada per Seimo pavasario sesiją.

Trečiadienį parlamentiniame Kaimo reikalų komitete aplinkos ministrui Povilui Poderskiui pristatant Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano dalį, susijusią su Aplinkos ministerijos kuruojama sritimi, nestigo klausimų apie NŽT veiklą, funkcijų perdavimą ir institucijos perdavimą.

Vis dėlto, ministro teigimu, svarbiausia, kad Tarnyba tinkamai funkcionuotų, o ne tai, kam ji pavaldi. 

„Svarbiausia, kad Tarnyba veiktų, o kas ją kuruoja, manau, antraeilis klausimas ir dėl to jau pasisakysime ne mes. Dedame visas pastangas, kad Tarnyba veiktų, procesai būtų skaidrūs ir greiti.

Kalbant apie nepakankamą perdavimą savivaldybėms, sutinku, kad yra labai didelė problema. Pavasario sesijoje ateisime su sprendimais, kurie tikslins ir tvarkys tą reformą. Taip pat susitiksime su Savivaldybių asociacija, integruosime jos pasiūlymus. Sprendimai bus netrukus“, – teigė P. Poderskis.

Pertvarkant NŽT, dalis jos funkcijų perduota savivaldybėms, o žemdirbiai nenustoja piktintis ir dėl to, kad nebeaišku, kas už ką atsakingas, ir dėl stringančio konsultavimo, ir dėl išsitęsusių administracinių procesų. Tad ir naujajam aplinkos ministrui klausimų bei pastabų dėl šių problemų negailėta.

P. Poderskis teigė, kad šiuo metu ministerija NŽT skiria didžiausią dėmesį, o jos funkcijos bus taisomos.

„NŽT išgyvena sudėtingą laikotarpį. Procesai, kurie tarsi vyksta, matome, kaip dar reikia juos taisyti ir tobulinti, kad ir savivaldybėms būtų patogiau dirbti ir kad paslaugos būtų suteikiamos. Aukščiausiu prioritetu skiriame dėmesį NŽT vadovybei, tikriname, kaip jie vykdo savo įsipareigojimus“, – aiškino P. Poderskis.

Jo teigimu, ką galima sutvarkyti ministro įsakymais – tai ir bus padaryta, o kitus pakeitimus dėl tam tikrų funkcijų sutvarkymo, palengvinimo, sklandesnių procesų planuojama atnešti ir į Seimą.

Seimo narys Arūnas Dudėnas teiravosi, kas numatoma dėl valstybinės žemės nuomos, nes ūkininkai nori ja naudotis, tačiau projektai rengiami ilgai, o per tą laiką nei valstybė gauna naudos, nei ta žemė tvarkoma. 

Pasak P. Poderskio, problemų kyla su NŽT procesai, o dar savivaldybės vėluoja. Vis dėlto, anot ministro, sprendimai jau numatyti, dalis jų Seime atsiras pavasarį. „Mūsų tikslas, kad žemė būtų dirbama, naudojama ir nebūtume įklimpę biurokratijoje metų metais“, – sakė P. Poderskis.

Aplinkos ministro akiratyje liko miškų apsauga, bet ne gamyba?

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis ragino Komiteto posėdyje taip pat dalyvavusį žemės ūkio ministrą Igną Hofmaną kuo greičiau savo politinei komandai rasti žmogų, aktyviai kuruosiantį žemėtvarkos ir aplinkosaugos klausimus. Anot jo, nors tai – Aplinkos ministerijos sritys, bet liečia ir žemės ūkį, tad labai svarbu, kad kas nors jam aktyviai atstovautų.

Tai, kad žemės ūkis ir aplinka turi rasti bendrą kalbą, pabrėžė ir Seimo narys Kazys Starkevičius, pastebėdamas, kad pateiktas priemonių planas vis dar eina šalia žaliojo kurso, nors visoje Europos Sąjungoje jau vis garsiau imama kalbėti apie maisto saugumą.

Lietuvos miško ir žemių savininkų asociacijos pirmininkas Algis Gaižutis ragino neužmiršti, kad kalbant apie miškus yra ne tik aplinkosauga, bet ir ūkinė dalis, už kurią ES dažnai būna atsakinga būtent žemės ūkis. 

Miškų tarp aplinkos ministro pasirinktų prioritetų pasigedo ir daug pastabų visam planui pateikė parlamentaras Viktoras Pranckietis.

„Turėtumėte sau atsakyti į klausimą, ar miškai yra projektuojamos Regionų ministerijos dalykas, ar miškai kaip gamybinė funkcija yra nebe jūsų sritis. Problema, kad miškai ir kontroliuojami, ir eksploatuojami tos pačios ministerijos, yra sena. Ji ne jūsų sukurta, bet yra. (...)

Miškų apsaugai paskirta labai daug dėmesio, miškų gamybai – nėra nė vienos eilutės. Manau, miškų ekonomikai turėtų būti išskirtinis dėmesys“, – kalbėjo V. Pranckietis.

Jis taip pat svarstė plano nuostatą, kad sprendimai bus priimami remiantis patikimais duomenimis, nors apie tai kalbėjo ir buvusi Vyriausybė.

Kad kartais duomenys gali būti traktuojami skirtingai, aplinkos ministras sutiko. „Dėl duomenų pagrįstumo man pačiam yra daug nuogąstavimų, vienais mojuojame ir manipuliuojame, mačiau, kaip tai buvo daroma ir prie praėjusios Vyriausybės. Mano supratimu, tikrai turime ir su statybos leidimais, ir su aplinkos stebėsena pasitempti, pereiti prie tikrų, faktais pagrįstų duomenų. Ir čia net nėra klausimų“, – teigė P. Poderskis.

Lietuvos paukštininkystės asociacijos direktorius Gytis Kauzonas ragino įvairiems klausimams spręsti buriamas darbo grupes įteisinti ministro įsakymu ir numatyti konkrečius terminus, nes praktika dėl SAZ parodė, kad toks darbas efektyviausias, o artimiausiu metu laukia ne tik TIPK, bet ir kiti iššūkiai. 

Be visa to, žemdirbių atstovai ir politikai ragino aplinkos ministro nepamiršti mėšlo tvarkymo, daugiamečių pievų, pelkių, vilkų, laukinių gyvūnų daromos žalos, dirvožemio, afrikinio kiaulių maro kontrolės ir šernų populiacijos suvaldymo klausimų.