Vilnius. Lietuvoje lieka vis mažiau žemės ūkio naudmenų plotų, kurie nedirbami ir nekuria jokios pridėtinės vertės.

Šiemet nustatyta 29 577 ha apleistų žemės ūkio naudmenų – tai vos 0,9 proc. nuo visos šalies žemės ūkio naudmenų. Palyginti su 2021 m., kai tokių žemių buvo 37 365 ha, per penkerius metus apleistų plotų sumažėjo beveik 8 000 hektarų, nurodo Žemės ūkio duomenų centras (ŽŪDC).

Nuo 2013 m. apleistų žemės ūkio naudmenų mastas Lietuvoje sumažėjo daugiau nei 6 kartus.

„Apleistų žemės ūkio naudmenų mažėjimas – aiški ir džiuginanti šalies tendencija. Vis dėlto regionuose situacija nevienoda – kai kur šie plotai mažėja sparčiai, o kitur jų vis dar nemažai. Tad svarbu vertinti ne tik bendrą skaičių, bet ir regionų specifiką,“ – sako ŽŪDC Žemės tvarkymo ir geodezijos departamento direktorius Gintautas Vasiliauskas.

Daugiausia apleistų plotų – Vilniaus, Molėtų ir Zarasų rajonų savivaldybėse

Nors bendras apleistų žemės ūkio naudmenų kiekis šalyje mažėja, regioniniai skirtumai išlieka ryškūs.

Naujausi duomenys rodo, kad daugiausia apleistos žemės  plotų yra Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, kuriame jų fiksuojama 2 474 ha.  

Molėtų rajone jų yra 2 156 ha, Zarasų rajono savivaldybėje – 1 528 ha, Utenos rajone – 1 430 ha, o Trakų rajono savivaldybėje nustatyta 1 308 ha apleistos žemės ūkio naudmenų.

Šiose rajonų savivaldybėse yra  didelė dalis teritorijų – miškingos, kalvotos, neintensyviai naudojamos arba suskaidytos į smulkius sklypus, todėl žemė ilgiau lieka nedirbama.

Mažiausi apleistų žemės ūkio naudmenų žemės plotai yra intensyvaus ūkininkavimo teritorijose: Joniškio rajono savivaldybėje – 24 ha, Marijampolės rajono savivaldybėje – 66 ha, Pagėgių savivaldybėje – 68 ha, Skuodo rajono savivaldybėje – 96 ha.

Mažėjimo priežastys

Per daugiau nei dešimtmetį apleistų žemės ūkio naudmenų plotų Lietuvoje sumažėjo kelis kartus, ir tam įtakos turėjo ne vienas veiksnys. Visų pirma, aktyviau savo žemę tvarkantys ir prižiūrintys savininkai vis dažniau imasi valymo darbų ir praneša apie pokyčius.

Antra – dalis žemės savininkų, vadovaudamiesi Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimais, priima sprendimą medžiais ir krūmais apaugusius plotus paversti mišku.

Prie pokyčių prisidėjo ir  viešai visiems prieinami žemėlapiai, kurie suteikia galimybę kiekvienam žemės savininkui lengvai pasitikrinti savo sklypo būklę ir pastebėti pasikeitimus.

Svarbų vaidmenį vaidina ir aiškesnė mokestinė motyvacija, skatinanti laiku sutvarkyti apleistus plotus.