Vilnius. Informaciją apie potvynių grėsmes ir rizikas galima sužinoti interaktyviuose žemėlapiuose, kuriuos skelbia Aplinkos apsaugos agentūra.

Hidrografinio tinklo skyriaus specialistų parengtame interaktyviame įrankyje patalpinti atskiri sniego tirpsmo ir liūčių, užliejamos priekrantės teritorijos skirtingų potvynių tikimybių grėsmės ir skirtingų tikimybių potvynių rizikos gyventojams bei ekonominei, ūkinei veiklai žemėlapiai.

Jie naudingi ir gyventojams, ir verslui, taip pat gali padėti apsisaugoti nuo galimos aplinkos taršos užtvindžius tam tikrus objektus. Pagal šiuos duomenis rengiami rizikos valdymo planai ir priemonės, skirtos sumažinti potvynio riziką, taip pat – teritorijų planavimo dokumentai.

Pagal žemėlapyje detaliai atvaizduojamas užliejamas teritorijas ir tinkamai planuojant įvairias ūkines veiklas galima išvengti potvynių daromos žalos privačiam ar valstybės turtui, aplinkai ar net katastrofinių padarinių.

Potvynių grėsmės ir potvynių rizikos žemėlapių atnaujinimo darbus Aplinkos apsaugos agentūra vykdė nuo 2020 metų. Surinkti duomenys iš visuomenės ir suinteresuotų institucijų apie reljefo pasikeitimus užliejamose teritorijose, taip pat įvertinti naujausi moksliniai tyrimai, klimato kaitos tendencijos.

Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, potvyniai kelia riziką apie 28 tūkst. ha miestų ir gyvenviečių, užliejamose teritorijose gyvena daugiau nei 42 tūkst. gyventojų, o vieno ekstremalaus potvynio sukelti nuostoliai galėtų viršyti 250 mln. eurų.

Lietuvoje su potvyniais susiję ekstremalūs reiškiniai formuojasi 54 upėse, taip pat Baltijos jūros bei Kuršių marių pakrantėse.

Hidrologijos specialistai atkreipia dėmesį, kad potvynių dinamiką vis labiau lemia ne sniego danga, bet didėjantis kritulių kiekis, ypač liūtys, dėl kurių gali kilti staigūs lietaus poplūdžiai įvairiais metų laikais. Prognozuojama, kad ateityje liūtys bus dar dažnesnės ir intensyvesnės, todėl potvynių problemos bus aktualios ir ateityje.

Susipažinti su žemėlapiais galima Vizualinėje aplinkos būklės duomenų bibliotekoje.