Vilnius. Žemės ūkio ministerija apsisprendė nustatyti, kad pagal 2019 m. pateiktas žemės ūkio naudmenų ir kitų pasėlių  paraiškas priskaičiuotoms pagrindinėms išmokų sumoms, viršijančioms 150 000 Eur, būtų taikomas 100 proc. mažinimas, prieš tai atskaičiuojant faktiškai išmokėtus atlyginimus, įskaitant su darbo užmokesčiu susijusius mokesčius ir socialinio draudimo įmokas, atsižvelgus į praėjusių metų duomenis, bei netaikyti susijusių fizinių ar juridinių asmenų susiejimo principo. Šis sprendimas bus pateiktas Europos Komisijai.

„Nuo 2019 m. iki 2021 m. Lietuva pirmą kartą taikys Europos Sąjungos išmokų lubas. Po ilgų diskusijų su ūkininkų bendruomene, politikais ir mokslininkais nutarėme apriboti ES skiriamą tiesioginių išmokų pagrindinės išmokos sumą, skiriamą vienam subjektui per metus, iki 150 000 eurų. Į šią sumą nebus įskaičiuojami darbuotojų atlyginimai.

Tikimės, kad tai paskatins atlyginimų kilimą dideliuose ūkiuose. Sutaupytas ES lėšas skirsime smulkių ir vidutinių ūkių našumui didinti“, – sako žemės ūkio ministras Giedrius Surplys

Šiuo metu 23 valstybės ar regionai taiko išmokų mažinimo mechanizmą. Iš jų 9 valstybės iš paramos sumos atskaičiuoja sumokėtus atlyginimus, 15 valstybių pasirinko mažiausią galimą mažinimą - didesnę kaip 150 tūkst. Eur sumą mažina 5 procentais, 9 valstybės pasirinko didžiausią galimą mažinimą – didesnę kaip 150 tūkst. Eur sumą mažina 100 procentų.

Šie pakeitimai – tai savotiškas pasiruošimas naujajam Bendrosios žemės ūkio politikos laikotarpiui, kuris prasidės nuo 2020 m. Jame numatyta taikyti daug platesnį ir efektyvesnį išmokų ribojimo modelį. Lietuvai tiesioginėms išmokoms numatoma skirti bendra suma yra didesnė - palyginti su praėjusiu laikotarpiu, ji sudaro per 3,7 mlrd. eurų.

Tačiau šis didėjimas neužtikrina lygių ir sąžiningų konkurencinių sąlygų tarp visų  (ES) ūkininkų, nes Lietuvos ūkininkus vis tiek pasieks vienos mažiausių tiesioginių išmokų tarp Europos Sąjungos šalių ir naujo laikotarpio pabaigoje (2027 m.) sieks tik 79 procentus ES vidurkio. Be to, stipriai mažėja kaimo plėtrai skiriamas finansavimas, kuris gali pareikalauti ir didesnių nacionalinių lėšų indėlio. Todėl žvelgiant į Europos Komisijos pasiūlymų finansinę pusę, Lietuvos situacija neatrodo itin palanki.

Visos valstybės narės turi informuoti Europos Komisiją apie savo sprendimus iki rugpjūčio 1 d.

„Mano ūkis“ jau rašė, kad Lietuvos ūkininkų sąjunga (LŪS) neprieštarauja iniciatyvai, kad 2019–2020 m. laikotarpiu būtų taikomas tiesioginių išmokų mažinimo mechanizmas gaunantiems pagrindinių išmokų sumą didesnę kaip 150 000 eurų.

ŽŪM, MŪ inf.