Vilnius. Seimo Ekonomikos komitetas siūlo netirti situacijos žemės ūkyje. Seimas nesvarstys pasiūlymo, kad ūkininkai rašytines sutartis dėl naudojimosi žeme turėtų sudaryti tik tuomet, kai sklypas yra didesnis kaip 3 hektarai ir juo naudojamasi ilgiau kaip trejus metus.

Seimo Ekonomikos komitetas pasiūlė netirti situacijos žemės ūkyje. Už komisijos sudarymą balsavo šeši nariai iš opozicijos, tiek pat valdančiųjų balsavo prieš, o „valstiečių“ deleguotas ūkio ministras Virginijus Sinkevičius susilaikė.  Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narys Zbignevas Jedinskis balsavo prieš tyrimą.

„Sudarykite tą komisiją, bet ne Ekonomikos komitetui reikia permesti tą karštą bulvę“, – sakė ūkio ministras.

Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis įsitikinęs, kad pradėdamas tyrimą, parlamentas parodytų, kad „apsiima tirti tai, kas aktualu“. Politikas taip pat tikisi, kad tokia komisija, kuri tirtų ir opozicijos, ir valdančiųjų pasiūlytus klausimus, suvienytų Seimą.

Konservatorius Dainius Kreivys siūlo situaciją žemės ūkyje analizuoti Ekonomikos komitete: „Jeigu tirtume, išlaikytume aukštą korektiškumą“.

Besitaukiantis žemės ūkio ministras Bronius Markauskas prognozavo, kad komisija „tik sugaiš laiką“.

Pasak jo, dabar aktualiausias dirbamos žemės ūkio koncentracijos klausimas, tačiau jis priminė, kad tuo pačiu klausimu tyrimą atlieka prokurorai. „Sunkiai įsivaizduoju, ką komisija daugiau padarytų, nei padarys prokuratūra“, – komiteto posėdyje teigė B. Markauskas.  

V. Sinkevičius komitete pranešė, kad trąšų įvežimą į Lietuvą reglamentuosiančio įstatymo projektas jau yra parengtas, pateiktas derinti institucijoms ir „atėjęs į Seimą, bus nušlifuotas“. Pasak jo, projektas yra parengtas „labai griežtas ir bus daug nepatenkintų importuotojų“.  Šiuo metu rengiamas dar vienas trąšų įvežimą į Lietuvą reglamentuojantį įstatymo projektas.

Teisės ir teisėtvarkos bei Kaimo reikalų komitetai anksčiau nepritarė siūlymui analizuoti situaciją dėl dirbamos žemės įsigijimo ir padėties žemės ūkyje. Tačiau Seimas jų išvadoms nepritarė ir nurodė klausimą spręsti Ekonomikos komitetui. Dabar Seimas vėl balsuos, ar pritarti pastarojo sprendimui. Jeigu jis nepritars, skirs kitą komitetą svarstyti šį klausimą. 

Seimas nesvarstys, ar ūkininkams leisti dirbama žeme naudotis be rašytinių sutarčių su savininkais, o tik susitarus žodžiu. Seimas antradienį po pateikimo nepriėmė svarstyti „valstiečio“ Jono Jaručio parengtų Civilinio kodekso ir Žemės įstatymo pataisų: už balsavo 41, prieš – 22, o susilaikė 30 parlamentarų.

Pakeitimais buvo siūloma leisti žemės panaudos sutartis sudaryti žodžiu, jei ne ilgiau kaip trejiems metams perduodama iki 3 hektarų žemės. Dabar Civilinis kodeksas numato, kad rašytinės nuomos sutartys privalomos, kai sklypas yra didesnis nei 3 ha ir sutarties galiojimo laikas ilgesnis nei treji metai. 

„Reti atvejai, kai be savininko žinios ta žemė dirbama“, – pristatydamas pataisas Seime teigė J. Jarutis. 

Tuo metu Seimo Teisės ir teisėtvarkos Stasys Šedbaras įsitikinęs, kad pataisos sukels sumaištį: „Norime užprogramuoti konfliktus tarp žmonių“.  

BNS, MŪ inf.