Vilnius. Žemės ūkio ministerijos prioritetas artimiausius ketverius metus bus gyvulininkystė, teigia žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna. Anot jo, pagal dabartinį Vyriausybės planą, 98 proc. papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų už 2012 metus bus skirta šiam sektoriui.

„Pagal Vyriausybės dabartinį numatytą planą dabar 98 proc. papildomų nacionalinių išmokų bus skirta gyvulininkystei. Tam, kad būtų pradėta gyvulininkystę išvesti iš sąstingio arba bent stabilizuoti pradžioje. Nes per pastaruosius ketverius metus karvių skaičius Lietuvoje sumažėjo beveik 18 proc.", - interviu BNS sakė V.Jukna.

Pasak jo, gyvulininkystės sektoriuje taip pat kyla problemų ir dėl to, kad Lietuva užsiaugina tik pusę jai reikalingų kiaulių, todėl tenka importuoti. Šias problemas ministerija planuoja spręsti ekonominėmis priemonėmis.

„Gyvulininkystė sukuria didesnę pridėtinę vertę, nes reikia ir pašarus gaminti, perkamas kuras transportavimui. (...) Prioritetas tikrai bus gyvulininkystė, bet kitos ūkio šakos nebus taip pat pamirštamos", - sakė V.Jukna.

Žemės ūkio viceministras Mindaugas Kuklierius teigė, kad grūdų sektorius yra rentabilus, todėl daugiau investicijų šiuo metu reiktų skirti gyvulininkystės sektoriui.

„Mūsų prioritetai į gyvulininkystę turi būti nukreipti, nes matome, kad grūdų sektorius yra ekonomiškai rentabilus ir pelningas. (...) O su gyvulininkyste, jau nekalbant, kad reikia daugiau investicijų, tai ir gyvulių priežiūra yra ne sezoninė", - BNS sakė M.Kuklierius.

Patvirtintame 2013 m. Lietuvos biudžete žemės ūkiui nacionalinėms išmokoms už pieną, gyvulius ir pasėlius numatyta tik 75 mln. litų, papildomi 42 mln., kaip skelbta, bus surasti perskirsčius lėšas tarp Žemės ūkio ministerijos vykdomų programų ir priemonių. Ministras V. Jukna LRT radijo laidoje „Gimtoji žemė" pareiškė, kad, perskirsčius lėšas, nenukentės nė viena kita žemės ūkio šaka, tie pinigai buvo rasti „kaip papildomos galimybės". Taip pat planuojama beveik 11 mln. litų skirti iš Europos Komisijos 2013 m. numatomų grąžinti lėšų, kurias Lietuva buvo sumokėjusi kaip baudą už žemės ūkio produktų atsargų perteklių. Dar 3 mln. litų bus ieškoma metų eigoje, ministras tikisi, kad šie pinigai bus surasti.

Pernai rugsėjį buvęs žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius pasirašė įsakymą, kad spalį pradėjus mokėti avansines išmokas, pirmenybė būtų teikiama pieno gamintojams.

Papildomos nacionalinės tiesioginės išmokos už pieną, kaip ir kitos išmokos, turėtų pasiekti žemdirbius jau sausio pabaigoje. „Stengsimės tai padaryti, tačiau gali būti, kad jos bus išmokėtos vasario pradžioje, - LRT radijui sakė ministras. - Dar reikia kai kuriuos klausimus papildomai suderinti su Vyriausybe, rasti tam tikrus finansavimo šaltinius, taip pat sulaukti Europos audito rūmų atsakymo dėl tiesioginių išmokų mažinimo teisėtumo."

Kalbėdamas apie BŽŪP naujuoju laikotarpiu ministras patikino, kad jo pozicija tvirta - tiesioginės išmokos Baltijos šalių ūkininkams turi kuo greičiau susilyginti su ES vidutinėmis išmokomis ir be pereinamojo laikotarpio. „Reikia aktyviau bendradarbiauti su kitomis šalimis, ką ir esu numatęs daryti. Pradėjęs dirbti ministerijoje radau nemažą būrį atašė, kurių kasdienis darbas turėtų būti susijęs su šiais klausimais. Kai svarstomi ES teisės aktai, aktyviau dirbti turi mūsų specialistai, atstovaujantys įvairiose darbo grupėse", - aiškino žemės ūkio ministras.

Labai intensyvi jo darbotvarkė numatyta kitą savaitę Berlyne prasidedančioje tarptautinėje žemės ūkio parodoje „Žalioji savaitė", kur ministras žada ieškoti sąjungininkų. Lietuva, Latvija ir Estija ten ketina pasirašyti komunikatą dėl ES tiesioginių išmokų žemdirbiams suvienodinimo. Toks komunikatas jau buvo pasirašytas ir prieš metus, tačiau tokiu būdu, teigia V. Jukna, bus dar kartą beldžiamasi į Briuselio duris. „Reikia nuolat dirbti tą darbą ir kada nors būsime išgirsti", - įsitikinęs jis.

BNS, MŪ inf.