Vilnius. Žemdirbiams, rodos, pavyks pasiekti, kad žemės įsigijimo išlaidos būtų pripažintos leidžiamais atskaitymais mažinti apmokestinamąsias pajamas. Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo projekte atsirado nuostata dėl žemės įsigijimo kainos atstatymo. Šią nuostatą siūloma taikyti ne tik naujai įsigyjamai žemei, bet ir pirktai ankstesniais metais.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidiumo posėdyje pristatyti mokesčių ir socialinės sistemos reformų pasiūlymai. Vieni jų atitinka žemės ūkio bendrovių lūkesčius, dėl kitų dar žadama derėtis.

Pelno mokesčio įstatymo projekte siūloma leisti žemdirbiams per mokestinį laikotarpį iš pajamų atskaityti 1/20 žemės, kuri tą mokestinį laikotarpį naudojama žemės ūkio veiklai, įsigijimo kainos. Įsigijimo kaina atskaitoma lygiomis dalimis per 20 mokestinių laikotarpių.

Pasak Finansų ministerijos Mokesčių politikos departamento vyresniosios patarėjos Jūratės Laurikėnaitės, jei žemė įsigyta iki 2018 metų, tai atskaitomos įsigijimo kainos dalys bus mažinamos dalių skaičiumi, lygiu mokestinių laikotarpių skaičiui, kuriais ši žemė jau buvo įsigyta (pradedant skaičiuoti nuo to mokestinio laikotarpio, kurį žemė buvo įsigyta). Iš pajamų atskaityta įsigijimo kainos dalis mažina įsigijimo kainą.

Siūlymus dėl Pelno mokesčio įstatymo keitimo pristatė Finansų ministerijos Mokesčių politikos departamento vyresnioji patarėja Jūratė Laurikėnaitė (nuotraukoje - centre)

Pavyzdžiui, jeigu žemės ūkio bendrovė įsigijo žemės už 700 tūkst. eurų, tai kasmet iš pajamų galės būti atskaitoma po 35 tūkst. eurų. Jei nuo žemės pirkimo praėjo 8 metai, tai įsigijimo kaina bus mažinama 8/20, o atskaitymai taikomi 12 metų į priekį.

J. Laurikėnaitė atkreipė dėmesį, kad žemės įsigijimo kainos atskaitymas neturi nieko bendra su buhalterinėje apskaitoje naudojama žemės kaina ir neturėtų klaidinti.

Keičiant Pelno mokesčio įstatymą, jame siūloma nepalikti lengvatos žemės ūkio bendrovėms. Neatsižvelgta ir LŽŪBA siūlymą mažinti pelno mokestį papildomai įmonėms po 0,2 procentinio punkto už kiekvieną vidutinį metinį įmonėje dirbantį darbuotoją.

Nustatant pelno mokesčio tarifus, įstatymo projekte siūloma, kad jei įmonės darbuotojų skaičius neviršija 10 ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 tūkst. eurų, už pirmąjį mokestinį laikotarpį apskaičiuotas apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant nulinį tarifą, kitų mokestinių laikotarpių apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 5 proc. tarifą.

Taip pat numatyta keisti reklamos ir reprezentacines sąnaudas, numatant, kad iš pajamų atskaitoma ne daugiau kaip 50 proc. (buvo 75 proc.) reprezentacinių sąnaudų ir tokių atskaitomų sąnaudų suma negali viršyti 2 proc. pajamų per mokestinį laikotarpį. Tačiau kartu plečiamas reprezentacijai tinkamų išlaidų sąrašas, t. y. reprezentacijai galės būti priskirtos medžioklės, žvejybos, plaukiojimo jachtomis, golfo, stovyklavimo išlaidos.

Keičiant Pelno mokesčio įstatymą atsižvelgta į žemdirbių pasiūlymus dėl vykdomų investicinių projektų apmokestinamojo pelno sumažinimo jis gali būti sumažintas iki 100 proc. (buvo iki 50 proc.).

LŽŪBA prezidiumo posėdyje dalyvavęs „Auga Group" valdybos pirmininkas Kęstutis Juščius (nuotraukoje - centre) aktyviai dėstė nuomonę dėl siūlomų Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pakeitimų

Dar viena naujovė susijusi su Akcizų įstatymo pakeitimu.  Gazoliams, skirtiems naudoti žemės ūkyje, nuo ateinančių metų turėtų būti taikomas 56 eurų už 1000 litrų tarifas (šiuo metu tarifas sudaro 21 eurą).

Ar siūlomi pakeitimai bus įteisinti, nuspręs Seimas.

MŪ inf.