Vilnius. Vyriausybė siūlo didinti kitų metų valstybės asignavimus 1,137 mlrd. eurų, o didžiausią papildomų lėšų dalį – 933,5 mln. eurų – skirti COVID-19 pandemijos padariniams suvaldyti. 

„Didžioji dalis, tai yra, apie 934 mln. eurų numatyta koronaviruso pandemijos padarinių suvaldymui“, – Vyriausybės posėdyje sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė. 

Valdžios sektoriaus deficitas 2021 metais sudarys 7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) – 2,1 punkto daugiau negu planuota anksčiau.

„Valdžios sektoriaus deficitas sudarys 7 proc. bendrojo vidaus produkto, iš jų 1,8 proc. bendrojo vidaus produkto – dėl išlaidų, susijusių su COVID-19 pandemijos padarinių valdymo priemonėmis“, – sakė G. Skaistė. 

„Deficitas didelis, gal kažkam atrodys gąsdinantis, bet kadangi yra labai paaiškinami dalykai, dėl kurių jisai didėja ir turime riziką, ir kad gali būti prasčiau, jeigu pandemija užsitęs, bet ir kad gali būti geriau, jeigu sėkmingai situaciją valdysime ir vakcinavimas leis sklandžiai iš tos situacijos išeiti. Manau, kad šitame etape padarėme geriausią dalyką, kurį galėjome padaryti turėdami tiek laiko, kiek turėjome“, – posėdyje sakė premjerė Ingrida Šimonytė. 

Vyriausybė iš kitų metų biudžeto pašalino visas išlaidas ir pajamas, susijusias su ekonomikos gaivinimui skirtu Ateities ekonomikos DNR planu, nes jame numatyti projektai bus persvarstyti, sakė premjerė I. Šimonytė. 

„Kadangi nauja Vyriausybė turi naują programą ir savo prioritetus, tai visa tai, kas buvo priskirta vadinamajam gaivinimo fondui biudžeto projekte, visa tai iš biudžeto pašalinta tiek iš pajamų, tiek ir išlaidų, turint mintyje, kad patvirtinus biudžetą Vyriausybės nariai ir ekspertai tikrai tarsis dėl to, kaip gaivinimo fondo lėšas panaudoti geriausiai Lietuvos labui įgyvendinant dabar pradėjusios dirbti Vyriausybės programą“, – spaudos konferencijoje sakė I. Šimonytė. 

Pasak jos, biudžeto patikslinimas dėl DNR plano galėtų būti svarstomas Seimo pavasario sesijoje, kai lėšų panaudojimas bus suderintas su Europos Komisija (EK). 

2021 metų valstybės biudžeto pajamos, įskaitant 2,263 mlrd. eurų Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, bus 11,252 mlrd. eurų – palyginti su ankstesniu projektu, jos mažėja 132,8 mln. eurų.

Biudžeto asignavimai kitąmet turėtų būti 15,826 mlrd. eurų (įskaitant 3,063 mlrd. eurų ES ir kitos paramos lėšas). Biudžeto deficitas sieks 4,573 mlrd. eurų.

Struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas, Finansų ministerijos vertinimu, 2021 metais sudarys 6,4 proc. BVP, o jo skola – 51,9 proc. BVP, arba 1,7 punkto daugiau nei planuota anksčiau.

ES ir kitos tarptautinės paramos lėšos mažinamos 841,4 mln. eurų, iš kurių 812,8 mln. eurų laikinai sumažinti asignavimai, kol bus gautas Europos Komisijos pritarimas DNR plano priemonėms. 

Pajamos iš pridėtinės vertės mokesčio, palyginti su ankstesniu projektu, mažėja 104,4 mln. eurų, pelno mokesčio – 46 mln. eurų, tuo metu akcizų pajamos didinamos 13,3 mln. eurų, gyventojų pajamų mokesčio (GPM), surenkamos į savivaldybių biudžetus, – didėja 72,4 mln. eurų, tačiau į valstybės biudžeto – mažėja 6,4 mln. eurų.

Atsižvelgiant į atnaujintas Kaimo plėtros programos (KPP) priemonių mokėjimų prognozes ir į tai, kad Žemės ūkio ministerijoje pradėta įgyvendinti nauja priemonė „Išimtinė laikina parama ūkininkams ir MVĮ, kuriuos ypač paveikė COVID-19“,bei į tai, kad perplanuotos naujojo programavimo laikotarpio lėšos pereinamajam laikotarpiui, 56,9 mln. eurų padidintos Europos Sąjungos lėšos KPP programos priemonėms finansuoti. Bet 12,3 mln. eurų sumažintos bendrojo finansavimo lėšos.

Patobulintame Valstybės investicijų 2021–2023 metų programos projekte 2021 metų valstybės kapitalo investicijos padidintos 0,4 mln. eurų iki 1,415 mlrd. eurų, iš jų 969,7 mln. eurų – ES parama. 

Vyriausybės grynojo skolinimosi limitas sumažintas nuo 4,527 mlrd. iki 4,028 mlrd. eurų. 

Vyriausybė trečiadienį pritarė pakoreguotam 2021 metų valstybės biudžeto projektui, jis teikiamas Seimui. 

BNS, MŪ inf.