Vilnius. Vyriausybė viešai paskelbė savo programos įgyvendinimo plano projektą, kuris atsispindi svarbiausius ateities darbus. Žemės ūkio srityje planuojama finansinės paramos prioritetus teikti smulkiesiems ir vidutiniams ūkiams, remti kooperaciją, skatinti tausų ūkininkavimą, perduoti žemdirbiams melioracijos ūkį.

Plane nurodyti 5 prioritetai, vienas iš jų - darnios ir konkurencingos ekonomikos plėtra - apima tausaus ir konkurencingo žemės bei maisto ūkio stiprinimą.

Sustiprinti žemės ūkį tikimasi įgyvendinus tris pagrindinius darbus: sustiprinus ūkininkų derybines galias ir padidinus jų konkurencingumą, įdiegus tausaus ūkininkavimo plėtros skatinimo sistemą, pertvarkius melioracijos sistemos nuosavybės ir atsakomybės santykius. Visi darbai susieti su konkrečiais rodikliais, kuriuos planuojama pasiekti.

Ūkininkų derybinės galios stiprinimo ir konkurencingumo didinimo srityje planuojama: parengti finansines priemones, kurios skatintų ūkininkus susijungti; įdiegti žemės ūkio produkcijos perdirbimo kooperatyvų kūrimosi ir jų veiklos rėmimo modelį; tiesioginių išmokų mokėjimo ir kaimo plėtros programos priemonių finansavimo srityje prioritetus teikti smulkiems ir vidutiniams ūkiams, kad pagerėtų jų padėtis.

Ketinama skatinti inovatyvias ūkininkų bendradarbiavimo formas, organizuojant mokymus (kursus) kooperatyvų vadovams ir nariams, skleidžiant gerąją praktiką.

Atlikus šiuos darbus, pripažintų žemės ūkio kooperatyvų pardavimo pajamos turėtų paaugti nuo 1 proc. (2016 m.) iki 2,5 proc. (2020 m.), o žemės ūkio kooperatyvų dalis pagal žemės ūkio produktų supirkimą ir realizavimą per tą laikotarpį turėtų išaugti nuo 30 iki 40 proc.

Vienas iš strategiškai svarbių darbų - įsteigti žemės ūkio rizikų valdymo fondą. Susitikimuose su žemdirbiais ministras Bronius Markauskas anksčiau ne kartą pabrėžė šio fondo reikšmę, paaiškindamas, kad įmokas į fondą mokėtų žemdirbiai, perdirbėjai, prekybininkai, be to, būtų panaudojamos nacionalinio biudžeto ir ES lėšos.

Dar vienas planuojamas šios srities darbas - vietinės gamybos produktų vartojimo didinimas, plėtojant trumpąsias maisto tiekimo grandines.

Diegiant tausaus ūkininkavimo plėtros skatinimo sistemą, numatoma sukurti finansines paskatas, kad žemdirbiai plačiau taikytų aplinkai palankius ūkininkavimo metodus. Iki šių metų vidurio planuojama išplėsti tausus ūkininkavimo veiklų sąrašą. Prognozuojama, kad, įgyvendinus šias priemones, plotas, kuriame žemdirbiai taikys tausaus ūkininkavimo praktiką, padidės nuo 1,5 proc. (2016 m.) iki 2 proc. (2020 m.)

Pertvarkant melioracijos sistemų nuosavybės santykius ir atsakomybę, užsibrėžta parengti modelį, kuris numatytų, kaip racionaliau valdyti melioracijos statinius, pakeisti teisnius santykius ir finansavimą, iš esmės visus melioracijos statinius perduodant privatiems asmenims. Šiuos pokyčius leistų įgyvendinti naujas teisinis dokumentas, kuris pakeistų dabar galiojantį Melioracijos įstatymą. Siekiama, kad iki 2020 m. neliktų valstybei priklausančių melioracijos statinių (2016 m. valstybei priklausė 46 proc. melioracijos statinių).

Jeigu Vyriausybei visiškai pavyks įgyvendinti numatytus darbus, planuojama, kad iki 2020 metų bendroji žemės ūkio produkcija, tenkanti 1 ha naudojamų žemės ūkio naudmenų, išaugtų nuo 760 iki 900 eurų, o vidutinės kaimo gyventojo piniginės pajamos per mėnesį, tenkančios vienam namų ūkiui, padidėtų nuo 764 iki 1085 eurų.

***

Oficialiai paskelbus Vyriausybės programos plano projektą, tęsiamos diskusijos su visuomene, nevyriausybinėmis organizacijomis, asocijuotomis verslo struktūromis ir kitomis institucijomis. Galutinis Vyriausybės programos įgyvendinimo planas bus patvirtintas ne vėliau kaip kovo 13 dieną.

Plano projektą rasite čia.

MŪ inf.