Vilnius. Nuomojantis ar įsigyjant valstybinę žemę ūkininkai pastebi trūkumų: kritikos sulaukia perteklinis biurokratizmas, žemdirbiams tenkanti finansinė našta.

Apie tinkamą valstybinės ir privačios žemės ūkio paskirties žemės pardavimo ir nuomos viešinimą trečiadienį kalbėta parlamentiniame Kaimo reikalų komitete.

Situaciją pristačiusi Nacionalinės žemės tarnybos Žemės tvarkymo ir administravimo veiklos koordinavimo skyriaus vedėja, atliekantis direktoriaus pavaduotojo funkcijas Gabrielė Valentaitė teigė, kad žemės ūkio paskirties žemės NŽT yra išnuomojusi 120 037 sklypus, kurie sudaro 203 461 ha. 

Iki 3 ha yra išnuomota 106 941 sklypas, jų plotas – 101 317 ha.

Ji priminė, kad nuomotinu žemės klipus sąrašų viešinamas vyksta žemės informacinėje sistemoje (www.planuojustatau.lt) bei NŽT interneto svetainėje. Taip pat viešojoje erdvėje, NŽT svetainėje galima rasti ir informaciją, kaip valstybinę žemę įsigyti, šiuo klausimus Tarnyba konsultuoja atvykus bei telefonu.

Vis dėlto klausimų tebekyla. Seimo narys Arūnas Dudėnas teiravosi, kaip vyksta turto vertinimas. NŽT atstovė paaiškino, kad jei gavus prašymą įvertinama, jog sklypas tinkamas parduoti, būtent Tarnyba užsako turto vertinimą.

Seimo narys dvejojo, ar tokia tvarka tinkama. „Valstybė, Registrų centras įvertina ir dar kartą nepriklausomą turto vertinimą samdo valstybė. Kažkaip atrodo sviestas sviestuotas“, – svarstė A. Dudėnas, vėliau gavęs patikinimą, kad ūkininkai vėliau tą vertinimą turi kompensuoti.

Pažymos Tarnybai iš... Tarnybos

Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkė, Telšių r. ūkininkų sąjungos pirmininkė Zita Dargienė pasakojo girdinti iš ūkininkų, su kokiomis jie problemomis susiduria ir kur mato trikdžius. Vienas tokių – pažymų Tarnybai užsakymas iš pačios Tarnybos.

„Nuomojasi valstybinę žemę jau ne pirmi metai, turi sutartį su NŽT ir norint įsigyti, vėl prašo pateikti tą pačią nuomą dar kartą, pateikti, kad neviršija 500 ha, nors pati NŽT tai tikrina ir vertina“, – apie tai, su kuo tenka susidurti ūkininkams pasakojo Z. Dargienė, ragindama supaprasti procesus.

G. Valentaitė teigė atkreipsianti dėmesį, kad nuomos sutarčių nebūtų prašoma, kadangi Tarnybos darbuotojai gali jas rasti dokumentų valdymo sistemoje.

„Dėl 500 ha –t ai yra įstatyminė nuostata, kad žemės ūkio paskirties žemės sklypą asmuo gali įsigyti tik tuo atveju, kaip yra gautas NŽT sutikimas.

Suprantu, kad ta pati institucija prašo dokumento, kurį išduoda pati, tačiau tas dokumentas yra mokamas ir jeigu mes nemokamai tikrintume tuos duomenis, tai valstybė patirtų tikrai finansinę naštą dėl to, kad bet kokiu atveju tas dokumentas kainuoja 11 Eur. Tai dėl to ir yra reikalingas sutikimas ir asmeniui pačiam įsivertinti, ar jis turi teisę teikti tokią prašymą ir gauti sutikimą“, – aiškino G. Valentaitė.

Z. Dargienė teigė girdinti iš ūkininkų ir tai, kad pasimeta jų prašymai, o tai paaiškėja tik užsitęsus procesui. NŽT atstovė teigė, kad tai vargiai įmanoma, nes dokumentai registruojami sistemoje, tačiau prašė apie tokius atvejus ją informuoti.

Klausimų kyla dėl informavimo

Pastabų dėl su valstybine žeme susijusių procesų turėjo ir Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininko pavaduotojas Saulius Daniulis teigęs, kad ūkininkams tenka nuolat sekti informaciją dėl nuomos, kada ji bus paskelbiama, nes kitu atveju jį aplenks vadinamieji „sofos ūkininkai“.

Jis piktinosi, kad ūkininkui valstybė daug ką užkrauna, bet pasilieka teisę, jei prireiktų, tą laisvą žemę pasiimti atgal. „Ūkininkas pats pasidaro viską už savo pinigus. Ar yra dar toks verslo modelis kur (...), kad tu pats turi susimokėti už geodezinius, kadastrinius, pažymas ir susimokėti nuomą. Norint išsinuomoti butą ar biurą iš privataus kapitalo, tai sutvarko jie“, – kalbėjo S. Daniulis.

NŽT Žemės tvarkymo ir administravimo veiklos koordinavimo skyriaus vyresnioji patarėja Daiva Mikalauskienė teigė, kad jei plotas yra naudojamas laikinai, prieš kiekvieno projekto rengimą, tuo plotu besinaudojantieji yra informuojami ir aktyviai kviečiami.

„Projekto rengimas turi savo cikliškumą, nuo pradžios praeina pusę metų, tai jeigu projekto viduryje yra pateiktas prašymas ir jau į tą projektą negalima įtraukti, tai galbūt šiuo atveju gavote informaciją, kad reikia laukti kito projekto paskelbimo. Bet šiaip įprastai teisėtus naudotojus mes informuojame apie galimybę dalyvauti projekte“, – situaciją aiškinosi D. Mikalauskienė.

Neįsitikina, kad žemė tikrai dirbama

Žemės ūkio ministras Andrius Palionis turėjo klausimų ir apie privačios žemės pardavimą. Jis priminė, kad tokiu atveju NŽT informuoja kaimyninių sklypų savininkus, o jei žemė yra išnuomota, pirmumas yra tam, kas ją dirba.

„Įstatyme yra įtvirtinta nuostata, kad NŽT turi įsitikinti, ar ta žemė naudojama pagal paskirtį. Kiek esu susidūręs su konkrečiais pavyzdžiais, NŽT tik įsitikina ar ta sutartis yra registruota Registrų centre, kad žemė išnuomota. Jeigu tu metus nuomojasi – turi pirmumo teisę.

O į žemės sklypą, kad jis apaugęs krūmais, nėra dirbamas, niekas net nežiūri. Nuomininkas įgauna pirmumo teisę, nors šalia kaimynai, dirbantis tą žemę, norėtų ją įsigyti už tą pačią kainą, kurios pardavėjas ir prašo, bet jie praranda pirmumo teisę“, – kodėl NŽT paviršutiniškai tikrina šį aspektą, teiravosi žemės ūkio ministras, ragindamas tokiu atveju bent į Nacionalinės mokėjimo agentūros deklaravimo duomenis žvilgtelėti.

Diskusijose apie konkrečius nuomos ir pardavimo atvejus  nebuvo pamirštas ir pamatinis klausimas: ar nebuvo suklysta keičiant jos pavaldumą. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis rėžė tiesiai: jo manymu, čia buvo padaryta kertinė klaida.

„Norėčiau jūsų, Seimo nariai, paklausti: ar negalvojate grįžti atgal į tą sistemą, kuri buvo? Žemė, žemėtvarka vis tik turi priklausyti Žemės ūkio ministerijai“, – teiravosi J. Sviderskis, vardindamas sistemos problemas.

Jam atsakydamas Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Bronis Ropė teigė, kad sprendimai jau yra priimti, o nuo birželio žemės ūkio paskirties žemė atiduodama savivaldybėms, tad santykiai su NŽT bus kitokie. „Žiūrėsime, kaip veiks nauja sistema“, – sakė jis.