Akademija (Kėdainių r.). Kaip teisingiau paskirstyti paramą tarp šakų ir ūkių patiems žemdirbiams nesusipykus? Ar tikrai vienintelis žemės ūkio kelias - būti valstybės išlaikytiniu? Kodėl planuojama keisti žemės ūkio žemės įsigijimo įstatymą? Šiuos klausimus aptarė Lietuvos ūkininkų sąjungos prezidiumas.

Lietuvos ūkininkų sąjungos manymu, paramos investicijoms į žemės ūkio valdas projektų atrankos kriterijai priešina augalininkystės ir prioritetinių šakų ūkininkus.

Pasak Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininko Jono Talmanto, analizuojant paramos skirstymą reikia atkreipti dėmesį ne į paremtų projektų skaičių, o pinigų sumą, tenkančią atskiriems sektoriams. Jo teigimu, iš 130 mln. eurų investicinės paramos augalininkams teko 49 mln., gyvulininkams - 72 mln.  eurų (iš jų 49 mln. - pieno ūkiams).

LŪS prezidiumo posėdžiai persikėlė iš Žemės ūkio rūmų į „Agroakademiją“ Kėdainių rajone

„Dar pernai gegužę buvome sutarę Kaimo reikalų komitete, kad šį periodą paramos galimybėmis galės pasinaudoti ir augalininkai, kad modernizuotų savo ūkius. Mes irgi mokame mokesčius, kuriame darbo vietas, bet teisybė nėra mūsų pusėje. Lėšos tarp dviejų sektorių turėtų būti paskirstytos po lygiai", - įsitikinęs J. Talmantas.

Rajonų atstovai pasidalijo žiniomis, kiek ir kam teko investicinės paramos jų savivaldybėse. Pasak Lilijos Šermukšnienės, Joniškio rajone paramą gavo 5 maži (iki 60 ha) augalininkystės ūkiai ir 7 stambios bendrovės - po 400 tūkst. eurų paramos. Vidutiniai ūkiai, didesni kaip 100 ha, paramos nesulaukė, teigė L. Šermukšnienė.

Anot Rimanto Kubiliūno, Jonavos rajone iš 900 tūkst. eurų paramos 400 tūkst. atiteko vienam stambiam gyvulininkystės ūkiui, likusius 500 tūkst. pasidalijo 14 ūkių, o dar 15 pretendentų liko be paramos.

Kupiškio ir Širvintų rajonams tekusią paramą palygino Zigmantas Aleksandravičius. Jo žiniomis, Kupiškio rajono žemdirbiams teko 1,9 mln., Širvintų - 6,5 mln. eurų, nors rajonai labai panašūs.

Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius atkreipė dėmesį, kad iš maždaug 15 tūkst. pieno gamintojų investicinės paramos sulaukė apie 200 ūkių. „Kaip padaryti, kad paramos sulauktų bent pusė šių ūkių, jei gyvulininkystės šaka yra prioritetinė. Konkurencinės kovos negalima vadinti normalia, kai paramą gauna 1 iš 6 ūkių", - įsitikinęs R. Juknevičius.

Paramos reikia ne vien pieno ūkiams

Posėdyje diskutuota gana įtemptai. Augalininkystės ir gyvulininkystės šakų atstovų nuomonės dėl rėmimo kartkartėmis susikirsdavo. Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius ragino ūkininkus siekti kompromiso, kad žemdirbiai tarpusavyje susitartų dėl lėšų paskirstymo, nes pinigų suma yra ribota, tad didinant rėmimą vieniems, tektų mažinti kitiems.

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius ragino ūkininkus siekti sutarimo

Žemės ūkio viceministras Saulius Cironka kritikavo žemdirbių organizacijas, kurios gina vien savo siaurus interesus ir žino vienintelį visų problemų sprendimo būdą - reikalauti paramos, o ją pravalgius - vėl reikalauti, tik dar daugiau.

„Pernai pieno sektoriui kompensuoti praradimus buvo skirta 72 mln. eurų. Palyginimui, kooperatinės pieno perdirbimo gamyklos užbaigimas kainuotų 50 mln. eurų. Taigi, pieno ūkiai gavo tiek, už kiek galėtų pastatyti pusantros gamyklos. Po trijų mėnesių vėl atėjo pinigų. Radome 18 mln. Vėl mažai... Planuojama protesto eisena. Kur? Prie Žemės ūkio ministerijos, kuri tuos pinigus išrūpino. O kodėl ne prie perdirbimo įmonių einama protestuoti, kurios kainas mažina? Kodėl pieno ūkiai pinigų neinvestuoja į savo kooperatinės gamyklos statybą, kad būtų nepriklausomi?", - kalbėjo S. Cironka.

Viceministro teigimu, žemdirbių bendruomenėje vis giliau įsitvirtina ydinga nuostata, kad valdžia privalo nuolat remti ūkininką. „Paramos reikia visiems, ne vien pieno ūkiams. Jei verslininkas investuoja, tai investicijos jam turi atnešti grąžą, lygiai taip ir žemės ūkyje. Investavimas, kuris didina nuostolius, didina savikaina, nėra tikslingas", - sakė S. Cironka, kritikuodamas poziciją, esą netikslinga reikalauti, kad ūkiai skaičiuotų pelningumo rodiklius.

Viceministras Saulius Cironka pabrėžė pasigendąs Žemės ūkio rūmų, kaip žemdirbių savivaldos organizacijos, pozicijos. ŽŪR turėtų suderinti žemdirbių prieštaravimus ir pateikti valdžiai vieningą savivaldos poziciją

LŪS posėdyje diskutuota, kurį paramos pieno ūkiams variantą pasirinkti, kuriam pritarti. Ūkininkai nusprendė, kad neverta diferencijuoti išmokų pagal ūkyje laikomų karvių skaičių, o geriausiai būtų padalyti paramą vienodai visiems, t. y. laikantiems iki 200 karvių - po 82 eurus už karvę (skiriant papildomai 10 proc. pieno kooperatyvams).

Žemės įsigijimo įstatymas

Vyriausybei pateiktas Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pakeitimo projektas, kurio nuostatos, ūkininkų manymu, yra ydingos ir pavojingos. Visų pirma siūloma lengvinti galimybę įsigyti žemės ūkio paskirties žemę tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims; antra, siūloma sudaryti vienodas sąlygas pirkti žemę ir užsieniečiams.

„Norime žinoti, kas inicijuoja tokius pakeitimus", - kreipėsi J. Talmantas į Žemės ūkio ministerijos atstovus.

Žemės ir išteklių politikos departamento direktorius Algirdas Sereika aiškino, kad įstatymo pakeitimai parengti atsižvelgiant į Europos Komisijos pastabas.

Visų pirma siūloma pakeisti kriterijus, taikomus asmenims, ketinantiems pirkti žemę, pavyzdžiui, nurodant, kad žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimas yra privalomas, jei asmens valstybėje yra teisinė galimybė deklaruoti. Atsisakoma reikalavimo turėti žemės ūkio išsimokslinimo diplomą, o vietoje to siūloma apsiriboti profesinio pasirengimo reikalavimu (kursai ar pan.).

Įstatymo projekte siūloma atsisakyti pirkėjui keliamo reikalavimo daugiau kaip 50 proc. pajamų gauti iš žemės ūkio veiklos. Kitas pasiūlymas - žemės ūkio paskirties žemę galėtų įsigyti asmuo, nebūtinai įregistravęs ūkininko ūkį, turintis kitą profesinį pasirengimą, bet svarbu, kad jis paskutinius 5 metus nuolat ir nepertraukiamai ją naudojo.

MŪ inf.