Vilnius. Diskusijos dėl tiesioginių išmokų lubų nustatymo padalijo žemdirbius į oponuojančias stovyklas: vieni reikalauja mažinti išmokas maksimaliai ir padalinti „išlaisvintas“ lėšas smulkiesiems ūkininkams, kiti nuogąstauja, kad drastiškas mažinimas sužlugdys verslą.

Šių diskusijų pagrindu Žemės ūkio ministerija suformuluos poziciją dėl išmokų lubų taikymo nuo ateinančių metų ir informuos apie tai Europos Komisiją.

Yra du pagrindiniai diskutuojami klausimai: ties kokia riba nustatyti lubas (100, 150 tūkst. eurų ar kt.) ir kokia dalimi mažinti aukščiau lubų esančią paramos dalį (5, 100 proc. ar kt.).

Diskutuoja portalo lankytojai

Apie išmokų lubų nustatymą, šio žingsnio prasmingumą, galimas pasekmes aktyviai diskutuoja ir portalo manoūkis.lt lankytojai.Vieno iš išsamesnių komentarų autorius mano, kad vadinamųjų lubų nustatymas yra niekinis reikalas, nes lubos bus taikomos tik pagrindinei (VIPS) išmokos daliai, kuri sudaro apie 30-40 proc. visų gaunamų išmokų.

Kaip žinia, žemdirbiams dar mokama žalinimo (50 Eur/ha), pirmųjų hektarų (56 Eur/ha), jaunojo ūkininko išmoka (45 Eur/ha). Žemdirbys gali gauti paramą už baltyminius augalus (47 Eur/ha), sertifikuotą javų sėklą (17 Eur/ha), mėsinius galvijus (124 Eur), melžiamas karves (98 Eur) ir kt.

Komentatoriaus subjektyviu pastebėjimu, tam, kad pasiektų 150 tūkst. išmokų sumą, ūkis turi dirbti ne mažiau kaip 2 400 ha. Jo skaičiavimais, tokių ūkių Lietuvoje gali būti 26, tad taupymas sudarytų apie 1,3 mln. eurų arba vos 0,7 proc. nuo pagrindinės išmokos už visus Lietuvoje deklaruotus plotus. Tai mažiau nei simbolinis mažinimas.

Toliau komentatorius analizuoja paramos gavėjų struktūrą: „Sakoma, kad yra keli stambūs konglomeratai-fondai, koncernai, tačiau iš tikrųjų išmokas gauna atskiri juridiniai vienetai – filialai, buvę kolūkiai, todėl viršyti net ir tuos 2 400 ha kiekvienam iš koncernų padalinių sudėtinga“.

Komentatorius taip pat atkreipia dėmesį, kad, nustatant išmokų lubas, iš išmokų sumos bus išskaičiuojamos išlaidos atlyginimams ir su jais susiję mokesčiai, tad faktiškai lubos bus taikomos tik tam likučiui, kuris susidarys išmokėjus atlyginimus ir sumokėjus mokesčius.

„Įmonė, dirbdama 2 400 ha, samdo vidutiniškai 15-30 žmonių, kurių darbo užmokesčio fondas bus tikrai ne mažesnis nei „galvojamos nustatyti lubos“. Viršijus lubas, valstybė gali nustatyti mažinimo procentą - minimaliai 5, maksimaliai 100. Vadinasi, virš lubų esanti dalis nebūtinai nubraukiama, ji gali būti mažinama taikant pasirinktą procentų dydį“, – svarsto portalo manoūkis.lt lankytojas.

Komentatoriaus manymu, tai rodo, kad efektas bus lygus nuliui: „Kad efektas nebūtų lygus nuliui, išmokų lubos turi būti taikomos bent nuo 60 tūkst. eurų ir visoms išmokoms, o ne tik pagrindinei jų daliai, o mažinimas turi sudaryti 100 procentų“.

Jis siūlo sutaupytas („nubrauktas“) lėšas skirti deklaruojantiems iki 250-300 ha, kaip pirmųjų hektarų išmoką. „Tada atsistos į vienodas konkurencines sąlygas ir 10, ir 100, ir 1000 ha ūkiai“, – rašo komentaro autorius.

Ūkininkų sąjunga už minimalų mažinimą

Lietuvos ūkininkų sąjunga (LŪS) savo nuomonę dėl lubų nustatymo suformulavo apklaususi skyrius ir įrašė ją į suvažiavimo rezoliuciją. LŪS neprieštarauja valdžios iniciatyvai, kad 2019–2020 m. laikotarpiu būtų taikomas tiesioginių išmokų mažinimo mechanizmas gaunantiems pagrindinių išmokų sumą didesnę kaip 150 000 eurų.

LŪS siūlo lubas viršijančią sumą mažinti 10 proc., atskaičiuojant faktiškai išmokėtus atlyginimus (iš subjektui priskaičiuotos paramos sumos būtų išskaičiuoti ūkininko ankstesniais kalendoriniais metais už žemės ūkio veiklą faktiškai išmokėti atlyginimai, tarp jų ir su darbo užmokesčiu susiję mokesčiai bei socialinio draudimo įmokos.). Mažinimo mechanizmą taikyti visiems susijusiems asmenims, t. y. tiek fiziniams, tiek juridiniams.

Seimas – už maksimalų ribojimą

Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys anksčiau yra sakęs, kad ministerija norėtų nustatyti, jog 150 tūkst. eurų peržengusios tiesioginės išmokos būtų mažinamos 10 proc.

Seimo Kaimo reikalų komitetas praeitą savaitę pasiūlė Žemės ūkio ministerijai nustatyti, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. tiesioginių išmokų lubos sudarytų 150 tūkst. eurų, sumai, viršijančiai 150 tūkst. eurų, būtų taikomas 100 proc. mažinimas.

„Ūkis daugiau kaip 150 tūkst. eurų negalės gauti“, – teigė Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas.

Bendrovių asociacija mato grėsmę gyvulininkystei

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija, reaguodama į Seimo Kaimo reikalų komiteto pasiūlymą, paskelbė generalinio direktoriaus Jono Sviderskio nuomonę. Pabrėždamas, jog Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje jam nebuvo leista pasisakyti, J. Sviderskis viešai kelia bendrovėms rūpimus klausimus.

„Kokį poveikį turės šis sprendimas prekinių, į rinką orientuotų ūkių gamybai ir po 2020 metų? Kokį ekonominį efektą numatoma gauti, nukreipus šias lėšas smulkiesiems ūkiams, kurių dauguma iki šiol nemato poreikio vesti buhalterinės apskaitos, kooperuotis, kurti gamintojų grupes? Kokį efektą jau davė smulkiesiems ūkiams teikiama ES ir nacionalinė parama?“ – teiraujasi LŽŪBA generalinis direktorius.

Anot J. Sviderskio, smulkiesiems ūkiams yra teikiama nemenka parama: 39 proc. (apie 50 eurų) didesnės tiesioginės išmokos nei kitiems ūkiams (iš viso 2014-2020 metų laikotarpiui 420 mln. eurų arba tik 9 mln. eurų mažiau nei  visam valdų modernizavimo laikotarpiui); 64 proc. Lietuvos kaimo plėtros programos paraiškų patenkinta smulkaus ir vidutinio ūkio finansavimui; jiems skiriama parama veiklos pradžiai – 40 000 eurų su 100 proc. intensyvumu; projektų kontrolės laikotarpis – 3 metai; numatyta galimybė skolintis iš fizinių ir juridinių asmenų; taikomas avansinis išlaidų apmokėjimas; prioritetiniuose sektoriuose finansavimo intensyvumas siekia 70 proc.

J. Sviderskio teigimu, išmokų mažinimas apims ir iš nacionalinio biudžeto lėšų mokamą pereinamojo laikotarpio nacionalinę pagalbą, kurios didžioji dalis skiriama pieninei ir mėsinei gyvulininkystei remti. „Ar Seimo Kaimo reikalų komiteto narių sprendimą reikia vertinti kaip išreikštą poziciją, jog gyvulininkystės plėtra prekiniuose, į rinką orientuotuose ūkiuose yra nepageidaujama ir turi būti slopinama?“, – teiraujasi J. Sviderskis.

Mažinimą pajus keli šimtai ūkių

Portalo manoūkis.lt prašymu, Nacionalinė mokėjimo agentūra pateikė duomenis apie ūkius, gaunančius daugiau kaip 100 ir 150 tūkst. eurų tiesioginių išmokų (pagal 2017 m. pateiktas paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškas).

Daugiau kaip 100 tūkst. eurų ir daugiau tiesioginių išmokų per metus gauna 88 fiziniai ir 174 juridiniai asmenys. Daugiau kaip 150 tūkst. eurų ir daugiau tiesioginių išmokų per metus gauna 32 fiziniai ir 123 juridiniai asmenys.

Anot NMA Viešųjų ryšių poskyrio vyr. specialistės Donatos Macevičienės, kadangi kol kas nepriimta sprendimų dėl išmokoms taikytinos mažinimo formulės, neįmanoma tiksliai pasakyti, kiek lėšų galėtų būti sutaupyta ir perskirstyta.

Dabartinis mažinimas - simbolinis

Pasak Žemės ūkio ministerijos Išmokų už plotus skyriaus vedėjo Tado Švilpausko, galutinė pozicija dėl tiesioginių išmokų lubų nustatymo ir taikymo nuo 2019 m. gali būti priimta šią savaitę. Mažinimas neatneš kardinalių pokyčių žemdirbiams, planuojama sutaupyti suma nėra didelė, svyruoja nuo kelių šimtų tūkstančių iki kelių milijonų eurų.

„Net priėmus radikaliausią sprendimą – 100 proc. mažinti aukščiau lubų esančią išmokų dalį – būtų sutaupyta iki 3–4 mln. eurų. Išmokų sistema Lietuvoje nėra palanki ribojimui, nes taikoma tik pagrindinei išmokai. O pagrindinė išmoka nėra labai didelė, nes turime kitų paramos schemų. Todėl dabartinis išmokų lubų nustatymas yra labiau simbolinis sprendimas. Šis žingsnis rodo Briuseliui, kad palaikome bendrą europinę poziciją ir judame į priekį, t. y. ruošiamės kitam laikotarpiui, kuris prasidės 2021 m. Būtent tada jau bus numatomi gerokai aiškesni mažinimo mechanizmai“, – sakė T. Švilpauskas.

Jo žodžiais, dabartinis ŽŪM sprendimas dėl tiesioginių išmokų lubų nustatymo nuo 2019 m. nebus sprendžiamojo pobūdžio teisės aktas. „Tai bus raštas, kuriuo informuosime Europos Komisiją, kad imamės taikyti mažinimo mechanizmą ir kokias išmokų ribas pasirinkome. Šį pasirinkimą įteisinsime kitų metų paramos taisyklėse“, – sakė Tadas Švilpauskas.

MŪ inf.