Vilnius. Į šių metų Nacionalinį augalų veislių sąrašą Valstybinė augalininkystės tarnyba  65 naujas augalų veisles. Iš jų 4 – sukurtos Lietuvos selekcininkų.

2025 m. sąrašas pasipildė 8 žieminių kviečių, 6 vasarinių kviečių, 3 žieminių kvietrugių, 1 žieminių miežių, 1 vasarinių miežių, 1 plikųjų avižų, 3 sėjamųjų avižų, 16 paprastųjų kukurūzų, 5 cukrinių runkelių, 7 žieminių rapsų, 3 vasarinių rapsų, 5 pupų, 1 sėjamųjų vikių, 1 sėjamųjų žirnių, 2 daugiamečių svidrių, 1 paprastųjų agurkų, 1 daugiagalvių svogūnų veislėmis.

Selekcininkams paprašius arba pasibaigus veislės įrašymo laikui, iš sąrašo išbrauktos 75 įvairių augalų rūšių veislės.

Vasarinių kviečių ir avižų veislės

Tarp naujų registruotų lietuviškų veislių – vasarinių kviečių veislė Baltika DS, plikųjų avižų veislė Vainius DS, abi sukurtos Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centre (LAMMC).

Paprastųjų vasarinių kviečių veislių ūkinio vertingumo tyrimų, atliktų 2023–2024 m. VAT Plungės, Kauno ir Utenos augalų veislių tyrimo skyriuose, duomenimis, veislės Baltika DS grūdų derlingumas vidutiniškai sudarė 5,12 t/ha, 1000 grūdų masė – 35,35 g, baltymų kiekis grūduose – 12,8 proc., glitimo – 24,3 proc. Augalų aukštis – 74 cm., atsparumas išgulimui įvertintas 8 balais. Vegetacijos periodas – 83 d.

Plikųjų avižų veislių ūkinio vertingumo tyrimų, atliktų 2023–2024 m. VAT Plungės, Kauno ir Utenos augalų veislių tyrimo skyriuose, duomenimis, veislės Vainius DS vidutinis derlingumas siekė 3,27 t/ha, 1000 grūdų masė sudarė 24,39 g, hektolitro masė – 60,2 kg hl^-1. Baltymų kiekis grūduose – 17,7 proc., riebalų kiekis – 8,1 proc. Veislės vegetacijos periodas – 45 d. Augalų aukštis – 89 cm, atsparumas išgulimui įvertintas 8,1 balo.

Daugiagalviai svogūnai ir agurkai

Pirmą kartą į sąrašą įrašyta lietuviška daugiagalvių svogūnų veislė Rausviai, sukurta LAMMC. Selekcininko duomenimis, ši veislė priklauso daugiagalvių svogūnų porūšiui (Allium cepa var. Aggregatum). Tai yra kloninė veislė, kuri dauginama vegetatyviu būdu – svogūnėliais. Svogūnėliai sodinami pavasarį, optimalus jų skersmuo 2–3cm.

Augalų lapija išauga iki 0,4 m aukščio ir daugiau. Viename augalo lizde susiformuoja 7–10 ropelių, turinčių individualius dengiamuosius lukštus, tačiau keletas ropelių lizde gali turėti bendrą papildomą dengiamąjį lukštą. Ropelių forma plokščiai apvali, dengiamojo išorinio lukšto spalva ruda su rausvu atspalviu.  Veislė atspari ligoms, universalios paskirties, gerai laikosi sandėliavimo metu.

Įregistruota ir nauja lietuviška agurkų veislė Kaunita. Šios veislės vaisiai išauga 8–10 cm ilgio, vidutinio storumo arba storesni, žali, su baltomis juostelėmis iki pusės agurko, stambiais kauburėliais, baltais spygliukais. Pagrindinis stiebas neilgas, bet gausiai šakotas. Augalai vešlūs, turintys daug atžalų su gausią lapiją. Tinka rauginti ir marinuoti.

Atnaujinama kasmet

Nacionaliniai augalų veislių sąrašai sudaromi kiekvienoje Europos Sąjungos (ES) valstybėje ir atnaujinami kasmet. Konkurencijos sąlygomis rinkos poreikiai kinta, todėl žemdirbiams nuolat tenka spręsti, kokias augalų rūšis ir veisles rinktis. Tinkamai pasirinkus veislę, galima gauti kur kas didesnį derlių, todėl kiekviena valstybė kasmet tikslina sąrašą, į kurį įrašo tik pasižyminčias gausiu, stabiliu ir geros kokybės derliumi, taip pat – atsparias nepalankioms sąlygoms, ligoms ir išsiskiriančias kitomis vertingomis savybėmis veisles.

Duomenys apie naujai registruotas ar išbrauktas augalų veisles, apie pasikeitusius veislių palaikytojus bei veislių pavadinimus perduodami Europos Komisijai ir įtraukiami į bendruosius ES žemės ūkio augalų ar daržovių rūšių veislių katalogus. Tik minėtus katalogus atnaujinus, dauginamąją naujų veislių medžiagą bus galima tiekti visų ES valstybių rinkoms.

VAT Augalų veislių skyriaus specialistai parengė 2025 m. įrašytų augalų veislių aprašus su kuriais galima susipažinti VAT portale publikuojamame el. leidinyje „Nacionalinis 2025 m. augalų veislių sąrašas“.