Kaimo vietovės gali tapti moderniomis, inovatyviomis ir patrauklesnėmis gyventi. Šias galimybes atveria Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano intervencinė priemonė „Sumanieji kaimai“.

Svarbu aktyvioms vietos bendruomenėms kartu su aktyviais vietos žmonėmis ir institucijomis aptarti, išsigryninti savo vietovės privalumus ir silpnąsias puses ir nuspręsti, ką geriausia galima padaryti, kad būtų sukurta pridėtinė vertė savai teritorijai.

Pirmieji orientuojasi į inovatyvų bendradarbiavimą ir tvarumą

Vilniaus rajono vietos veiklos grupė (VVG) yra pirmoji mūsų šalyje, kuriai skirtas finansavimas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Sumanieji kaimai“.

Ši VVG įgyvendina projektą „Dinamiškas verslo ir socialinių inovacijų HUB‘as“. Į jį įeina 5 smulkesni projektai, kuriuos įgyvendins savivaldybė, Buivydų ir Kyviškių bendruomenės.

Vilniaus rajono savivaldybė įkurs inovatyvų Verslumo skatinimo ir socialinių inovacijų centrą, šalia kurio bus šiuolaikiška, bendruomenių ir verslų poreikiams pritaikyta viešoji erdvė su prekybos vietomis, renginių organizavimo galimybėmis ir jaunimui skirtomis nuotolinio darbo zonomis.

Buivydų asociacija organizuos kaimo verslų rinkodaros partnerystės sistemą, skatinančią bendradarbiavimą ir regioninių produktų plėtrą. Ši iniciatyva prisidės prie tvaraus vartojimo skatinimo ir aplinkosauginio švietimo.

Kyviškių bendruomenė „Kyvija“ įgyvendins „Žalios stovyklos“ modelį, skatinantį jaunimo aplinkosauginį sąmoningumą ir verslumo ugdymą.

Siekiant palengvinti informacijos prieinamumą ir skatinti inovatyvių idėjų plėtrą, Vilniaus rajono savivaldybės įgyvendiname projekte bus sukurta interaktyvi skaitmeninė platforma, kur vietos verslininkai, bendruomenės ir gyventojai galės rasti informaciją apie paramos galimybes, finansavimo šaltinius, mokymus ir bendradarbiavimo tinklus.

Vilniaus rajono VVG pirmininkė Violeta Jankauskienė, kuri ir yra atsakinga už priemonės „Sumanieji kaimai“ projekto įgyvendinimą, sako, kad strategijos parengimas buvo iššūkis, nes reikalavo subalansuoti įvairių suinteresuotų šalių (potencialių pareiškėjų) interesus ir atitikti griežtus reikalavimus.

Jos nuomone, visus sunkumus padėjo įveikti VVG patirtis, stipri ir bendradarbiaujanti komanda, kuri rengė strategiją, taip pat glaudus bendradarbiavimas su Vilniaus rajono savivaldybe, NMA, Žemės ūkio ministerija.

Prasidėjo naujas kvietimas

Paraiškų teikimas priemonei „Sumanieji kaimai“ prasidėjo kovo 3 d. ir baigsis balandžio 30-ąją. Šiam paraiškų teikimo etapui skirta daugiau kaip 12 mln. eurų.

Paramos dydis skiriasi atsižvelgiant į strategijas teikiančių VVG skaičių ir VVG veiklos teritorijos gyventojų skaičių.

Kai paraišką strategijai įgyvendinti teikia viena VVG, galima paramos suma – iki 500 000 Eur; kai paraišką strategijai įgyvendinti bendradarbiavimo principu teikia 2 VVG – iki 600 000 Eur, o kai 3 ir daugiau VVG – iki 700 000 eurų.

Kai neįtraukiant strategijos vykdytojos partnerių paraišką teikiančios VVG veiklos teritorijoje gyventojų skaičius yra didesnis kaip 40 000 gyventojų – iki 700 000 Eur.

Strategijos administravimo išlaidos finansuojamos iki 100 proc., kurioms taikomas supaprastintas išlaidų apmokėjimo būdas taikant fiksuotąją normą, neviršijant 12 proc. tinkamų finansuoti strategijos išlaidų ribos.

Pagal strategiją remiamam vienam projektui didžiausia numatyta suma – 200 000 Eur, finansuojant iki 85–40 proc., priklausomai nuo projekto pobūdžio, tinkamų finansuoti išlaidų.

Žemės ūkio ministerijos teigimu, „Sumanieji kaimai“ – tai ne utopinė vizija, o realybė, kurią jau dabar kuria aktyvios bendruomenės. Kai kaimai tampa inovatyvesni, jie pritraukia jaunus žmones, kurie mato čia perspektyvą, o vietos gyventojai gali džiaugtis patogesniu ir modernesniu gyvenimu. Tad kaimo vietovės gali būti ne tik išlikimo, bet ir augimo, pažangos ir geresnės ateities simbolis.

„Sumanusis kaimas – tai ne tik vietovė su greitu internetu ar išmaniosiomis technologijomis. Tai bendruomenių suvienijimas, kur inovacijos derinamos su tradicijomis, tvarumu ir vietos gyventojų poreikiais. Tad svarbu skatinti socialines inovacijas, vietos verslų augimą, stiprinti bendruomeniškumą ir gerinti gyvenimo kokybę kaimo vietovėse“, – pabrėžia ŽŪM.

Kokios naudos laukia kaimų gyventojų

Priemonė suteikia naujų ekonominių galimybių. Pavyzdžiui, vietos verslininkai gali gauti paramą savo idėjoms – nuo ekologinių ūkių plėtros iki inovatyvių paslaugų kūrimo. Tai padeda diversifikuoti ekonomiką, kurti darbo vietas. „Sumanieji kaimai“ taip pat skatina žmonių bendradarbiavimą. Kai bendruomenė aktyviai įsitraukia į sprendimų priėmimą ir kartu įgyvendina pokyčius, gyvenimas tampa darnesnis ir malonesnis.

Skaitmeninės technologijos leidžia gyventojams patogiau tvarkyti kasdienius reikalus – nuo e. sveikatos paslaugų iki nuotolinio darbo, paslaugų gavimo galimybių. Taip pat diegiamos išmaniosios transporto sistemos ir aplinkai draugiški sprendimai.

Be to, „Sumanieji kaimai“ remiasi darnaus vystymosi principais: atsinaujinančios energijos naudojimu, vietinių produktų vartojimu, trumposiomis maisto tiekimo grandinėmis ir žiedinės ekonomikos sprendimais, skatinančiais atliekų mažinimą ir perdirbimą. Tai ne tik naudinga aplinkai, bet ir prisideda prie vietos ekonomikos stiprinimo.

Inovacijos ir tvarumo skatinimas yra pagrindiniai „Sumaniųjų kaimų“ intervencinės priemonės ramsčiai. Jie leidžia ne tik modernizuoti kaimus, bet ir užtikrinti jų ilgalaikį klestėjimą.

„Bendruomenių atsparumo elementu gali tapti išmaniosios energijos sistemos. Galima išmaniai prisitaikyti, individualizuoti energijos kanalus, kad kaimas būtų sumanus, individualus ir nepriklausomas. Kaimiškose vietovėse galima susikurti savo ekosistemą, uždarą apsirūpinimo viskuo erdvę“, – kaip vieną iš galimybių pateikia ŽŪM Programos LEADER ir kaimo plėtros skyriaus vedėja Ilona Javičienė.

Pagrindinės rizikos

„Sumanieji kaimai“ yra pažangi priemonė, tačiau jos įgyvendinimas gali susidurti su įvairiomis rizikomis – nuo finansavimo iššūkių iki bendruomenės įtraukimo ir inovacijų diegimo problemų. Tą svarbu iš anksto žinoti.

Pvz., nepakankamas finansavimas – kai kurie projektai gali negauti pakankamai lėšų, ypač jei reikalingas dalinis bendras finansavimas iš pareiškėjų ar partnerių.

Naujovės ir modernūs sprendimai gali sulaukti skepticizmo ar nepasitikėjimo iš vietos bendruomenių.

Jei gyventojai nejaučia projekto naudos ar nebuvo pakankamai įtraukti į jo kūrimą, gali būti sunku pasiekti ilgalaikį poveikį.

Jei projektai įgyvendinami kartu su įvairiais partneriais (savivaldybėmis, VVG, verslu), gali kilti nesutarimų dėl įsipareigojimų vykdymo.

Be to, kai kuriose kaimo vietovėse trūksta žinių ir įgūdžių, reikalingų naujoms technologijoms taikyti, sumaniems sprendimams pasirinkti. Taigi, jei inovacijos nebus pritaikytos konkrečiai vietovei, konkrečiai problemai spręsti, jos nebus naudojamos arba taps neefektyvios.

Reikalavimai

„Sumaniojo kaimo“ strategija gali būti labai skirtingų apimčių, pvz., maža lokali, apimanti vieną sritį; gali būti didelė, bet turi turėti vieną branduolį, aiškią visumą.

Dėl paramos gali kreiptis VVG ir VVG partnerės, turinčios ŽŪM patvirtintą kaimo vietovių vietos plėtros strategiją (VPS) pagal SP intervencinę priemonę „Bendruomenių inicijuota vietos plėtra (LEADER)“, jos turi atitikti bendrąsias ir specialiąsias tinkamumo sąlygas ir reikalavimus, numatytus sumanių kaimų strategijoje.

Bendrosios sąlygos:

1. Registracija ir veikla kaimo vietovėje. Pareiškėjai turi būti oficialiai registruoti ir vykdyti veiklą kaimo vietovėse. Tai gali būti tiek fiziniai asmenys, deklaravę gyvenamąją vietą kaime, tiek juridiniai asmenys, kurių buveinė registruota strategijos teritorijoje. 
2. Partnerystė. Viena iš esminių „Sumaniųjų kaimų“ priemonės sėkmės sąlygų yra stipri partnerystė tarp vietos veiklos grupių (VVG), savivaldybių, verslo atstovų, nevyriausybinių organizacijų ir vietos bendruomenių. Tvari ir efektyvi partnerystė leidžia geriau išnaudoti turimus išteklius, pritaikyti inovatyvius sprendimus bei užtikrinti ilgalaikę projekto naudą.
3. Veiklos atitikimas sumaniojo kaimo strategijai. Kiekvienas projektas, kuris sudaro bendrą „Sumaniojo kaimo“ strategiją, turi derėti su bendros Strategijos poreikiais, siekiamais rezultatais, spręsti bendrą problemą. Tai užtikrina, kad visi įgyvendinami projektai būtų nuoseklūs, tarpusavyje susiję ir prisidėtų prie holistinio kaimo vystymosi.

Specialiosios sąlygos:

1. Inovatyvumas ir sumanūs sprendimai.
2. Bendruomenės įtraukimas.
3. Tvarumas ir ilgalaikė nauda.

Labai svarbu kryptinga vizija

Kauno rajono VVG yra jau pateikusi paraišką „Sumaniųjų kaimų“ priemonei. Jos tema „Klimato pokyčiams neutralaus kaimo plėtra“. Šios VVG pirmininkė Kristina Švedaitė sako, kad nebuvo sunku pasirinkti sumaniojo kaimo temą, nes išlaiko bendrą kryptį rajone, susijusią su tvarumu.

Paklausta, ką patartų kitoms VVG, dar tik ieškančioms savo stipriųjų pusių, K. Švedaitė skatina rasti savo individualumą.

„Savivaldybė savivaldybei nelygu, vieni turi su turizmu, kiti – su sveikatinimu susijusį įdirbį, trečioje bendruomenės stiprios, turi socialinį verslą. Manau, nėra sunku apsispręsti, kuria kryptimi rengti projektą, juolab kai kurių strategijos buvo teminės, tai ta tema ir gvildenama rajone. Kryptinga savivaldybės vizija ir plėtra labai padeda“, – mintis išsako Kauno r. VVG pirmininkė Kristina Švedaitė.