Vilnius. Planuojami socialinių mokesčių pokyčiai palies ir dirbančiuosius žemės ūkio srityje. Kas laukia žemės ūkio subjektų, praėjusią savaitę Seimo Kaimo reikalų komitete Seimo nariams bei žemdirbių atstovams pristatė socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis (nuotr. dešinėje).

Ministro teigimu, visų pirma apskritai labai svarbu rūpintis žmonių socialiniu saugumu, nes kol kas matomi didžiuliai skaičiai žmonių, išeinančių į pensiją be reikiamo stažo ir pasmerktų skurdui senatvėje. Antra nuostata - stengiamasi suvienodinti savarankiškai dirbančių asmenų mokestines sąlygas, tad nuo 2018 metų siūlomi pakeitimai, iš kurių dalis yra aktualūs ir žemdirbiams.

Siūlomos vienų metų mokestinės atostogos pradedantiems individualią (taip pat - ir ūkinę) veiklą. Tokiomis atostogomis būtų galima pasinaudoti vieną kartą per 10 metų. Tačiau per 10 metų lengvata ketinantis pasinaudoti asmuo neturėtų būti buvęs nei individualios įmonės savininku, nei registravęs ūkio, nei turėjęs verslo liudijimą. Įmokos nuo minimalios mėnesinės algos tuos metus būtų padengtos, o norintys galėtų draustis papildomai. Susijusiems asmenims tokios atostogos nebūtų taikomos, tačiau veiktų registruojantiems ūkį kartu. Jei ūkyje atsirastų samdomų darbuotojų, mokesčių atostogos taikomos nebebūtų.

Taip pat ketinama palaipsniui pakelti įmokų lubas. Dabar tai yra 7 vidutiniai darbo užmokesčiai (VDU), 2018 m. planuojami 14 VDU, 2019 m. - 28 VDU. Tokia sistema galiotų visiems dirbantiems savarankiškai.

Ministras patikino, kad išlieka nuostata, kad jeigu ūkininko ūkio dydis yra mažesnis negu 4 EDV, valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėti nereikalaujama.

Dar viena bendra nuostata visiems individualiai dirbantiems - socialiniai mokesčiai skaičiuojami ne nuo visų, o nuo 50 proc. apmokestinamųjų pajamų. Tačiau lygiagrečiai atsisakoma visų skirtingų apmokestinimų, kurie iki šiol galiojo dirbantiesiems savarankiškai.

Pasak ministro L. Kukuraičio, tai paliestų tris ūkininkų grupes: pensininkus, jaunimą iki 29 metų ir dirbančius pagal darbo sutartį. Jie taip pat turėtų mokėti mokesčius.

Kita vertus, ministro teigimu, dar tebesvarstoma grįžti prie lengvatos pensininkams, tačiau siekiant išlaikyti sistemos tolygumą, tokiu atveju ji turėtų būti taikoma ne tik ūkininkams, bet ir visiems savarankiškai dirbantiems.

Dėl ūkininkaujančių pensininkų planuojamo apmokestinimo sureagavo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andrejus Stančikas. Anot jo, tikimasi, kad ši lengvata nebus panaikinta. „Šiandien yra problema su ūkių perleidimu, nes jaunimas nelabai žiūri į žemės ūkį. Tad yra gana nemažai garbaus amžiaus ūkininkų, kurie šiandien gauna pensiją ir vargu ar jam kažkiek lieka nuo to ūkio, o mokesčius reikia sumokėti. Šitoje vietoje būtume nesuprasti, jei toks mokestis vėl grįžtų atgal. Ir siūlau ieškoti to varianto. Nežinau, kaip būtų su kita individualia veikla užsiimančiais pensininkais, bet, ko gero, logiška būtų, kad ta lengvata liktų ir čia", - kalbėjo A. Stančikas.

Į pertvarką reagavo ir Seimo narys Kazys Starkevičius. Jo teigimu, visų pirma skirtingų apmokestinimų nederėtų vadinti lengvatomis ir taip priešinti skirtingas visuomenės grupes. „Yra įstatymas, mes pagal jį mokame", - sakė Seimo narys.

Pasak K. Starkevičiaus, nėra prieštaraujančių, kad socialinė reformą vyktų, tačiau svarbu žinoti, ką iš viso to gausi. O kol kas reforma į šį klausimą neatsako. „Ką mes gausime, jei mokėsime? 28 VDU ir matote kokiomis sąlygomis mes dirbame: ne notarų, advokatų ar kitų kilmingųjų kontoroje, nors esam prie jų priskirti. Bet lauko sąlygomis. Tai vis dėlto vidutinis 12 mėnesių atlyginimas būtų ta riba, kur būtų suprantama visiems. Gerai, kad jau žadate tesėti, kai kalbama apie pensininkus. O kaip bus su dirbančiais? Vyriausybė buvo žadėjusi, kad nebus dvigubo apmokestinimo. Nes, kaip dabar supratau, dirbantiesiems bus sugrąžinta dvigubo apmokestinimo sistema? Kodėl mes turime uždirbti 28 VDU, mokėti ir nežinome, ką šiandien gausime?", - klausė K. Starkevičius.

L. Kukuraitis siūlo nestabdyti naujų sprendimų

Seimo nariui antrino ir žemdirbių atstovas, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas, Lietuvos žemės ūkio ir maisto tarybos narys Aušrys Macijauskas. Pasak jo, verta visų pirma pažiūrėti į neseniai žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją, kiek ir kokių mokesčių sumoka tam tikros grupės individualia veikla užsiimančių žmonių, kurie neturi jokių mokestinių lengvatų, tačiau „Sodros" mokesčiai rodo, kad jie neuždirba nė pusės minimalios algos. „Ūkininkai neva tai turėdami begalę lengvatų moka kur kas didesnius mokesčius, nei šitie žmonės. Tai štai jums atsakymas į tą diskusiją, turi ūkininkai lengvatų ar neturi", - kalbėjo A. Macijauskas.

Pasak jo, svarbu įvertinti ir tai, kad ūkininkas tuo pat metu yra ir verslininkas, ir darbdavys, mokantis mokesčius už samdomus žmones,  ir savo ūkio darbuotojas. Todėl neteisinga suvienodinti tris funkcijas atliekančio ūkininko ir darbuotojo mokesčius. „Sutinku, kad, kaip darbuotojas, kuris gauna iš savo ūkio užmokestį ir naudoja savo reikmėms, nuo jo turi mokėti ir 15 proc. GPM, ir „Sodros" mokesčius, bet nuo pajamų, kurių savo reikmėms nepanaudoja, o panaudoja ūkio reikmėms, investicijoms, žemės įsigijimui, apyvartinių lėšų kaupimui, kad mokėtų - tai yra neteisinga", - sakė žemdirbių atstovas.

„Ką mes girdėjome iš vyriausybės? Kad bus mokesčių reforma. Tai mes ir sakome: padarykite tą sistemą iš pagrindų. Kai mes žinosime, kiek ir kada gausime sumokėję, tai tada ir svarstykime. Bet dabar nieko nepadarius, tiesiog mechaniškai pakelti mokestį... Mes tam niekaip negalime pritarti. Dar duodame vyriausybei metus, tegul dirba, tegul rengia tą reformą, o po to ateina su pasiūlymais", - nukelti pertvarką ir iškart imtis esminių pokyčių, o ne tam tikrų korekcijų ragino A. Macijauskas.

Anot jo, žemdirbių atstovus ištiko šokas pamačius Seime registruotus įstatymų projektus, kuriuose nebelikę lengvatų nei dirbantiems, nei pensininkams, nei jaunimui.

Atsakydami į tokias replikas tiek ministras L. Kukuraitis, tiek Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai, teigė, kad prie lengvatos pensininkams dar svarstoma grįžti. O tuo tarpu apie dvigubą apmokestinimą nėra kalbos - jei asmuo iš dviejų šaltinių moka mokesčius, visa tai susideda, ir tokiu atveju tiek išmoka bus didesnė, tiek ir skiriant pensiją tai bus įvertinta.

„Jeigu dirbi pagal dvi sutartis, nevadini to dvigubu apmokėjimu. Nes turi du skirtingus šaltinius. Kitas dalykas yra labai svarbus ir mes turime būti labai atsakingi. Mūsų surinkimas pagal BVP yra vienas mažiausių Europoje, todėl ir švietimas, ir sveikata, ir visi socialiniai reikalai yra labai silpni. Dėl to, kad, palyginus su Europa, turime labai didelę grupę su lengvatomis ir išimtimis. Dėl to mūsų pensijos yra labai žemos. Ūkininkai - viena iš grupių, kuri turi tikrai nemažai lengvatų. Mūsų mokestinės sistemos problema, kad yra tiek daug apmokestinimo galimybių, jog žmonės besirinkdami tiesiog traukiasi iš tos, kuri moka daugiausiai mokesčių ir kuri faktiškai išlaiko mūsų visą sistemą" , - Kaimo reikalų komitete kalbėjo L. Kukuraitis.

Jo teigimu, rimtai mokesčių reformai reikia politinės valios, tačiau laukti ir stabdyti šios dienos politinius sprendimus būtų neteisinga. Tačiau tai nereiškia, kad toliau nebus spaudžiama ir dirbama ties reforma.

Komitete taip pat diskutuota ir apie planuojamą  prievolę darbdaviui mokėti socialinius mokesčius už darbuotoją bent nuo 12 MMA, svarstyta, kaip ir kiek tai gali paveikti žemės ūkio sektorių. Atkreiptas dėmesys, kad šiuo metu turintis 4 EDV ūkį ūkininkas ne tik neturi prievolės mokėti mokesčius, bet ir galimybės to daryti savarankiškai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovų teigimu, ketinama prie to grįžti ir tokią galimybę sugrąžinti.

MŪ inf.