Vilnius. Siekiant užtikrinti valstybės maisto rezervą mažiausiais kaštais, Vyriausybė trečiadienį posėdyje nusprendė įtvirtinti naują sąvoką – rezervavimo sutartį. Toliau dėl pakeitimų spręs Seimas. 

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) teigia, kad šios sutartys ne tik padėtų sutaupyti, bet ir užtikrintų, kad ekstremaliųjų situacijų ar krizės metu, paskelbus mobilizaciją, įvedus nepaprastąją ar karo padėtį, šalies gyventojai būtų aprūpinti būtiniausiais maisto produktais.

„Esmė yra tai, kad įstatymu būtų leidžiama sudaryti rezervavimo sutartis, ne preliminarias, su įvairiais maisto tiekėjais, kad gaivalinių nelaimių arba kitų įvykių atveju būtų galima ir turėti, užtikrinti maisto rezervą“, – posėdyje kalbėjo žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. 

Įtvirtinus pakeitimus, ŽŪM galėtų mokėti tiekėjui atlyginimą, numatytą sutartyje už rezervuojamus maisto produktus. Šias atsargas tiekėjas prireikus perduotų ministerijos nuosavybėn už rezervavimo sutartyje nustatytą kainą.

Tokį siūlymą ministerija parengė nepavykus įsigyti maisto produktų atsargų pagal preliminariąsias viešojo pirkimo – pardavimo sutartis, kurios tiekėjams yra nepatrauklios. 2020 metais organizuotas viešasis atviras tarptautinis konkursas maisto prekėms įsigyti pagal preliminariąsias sutartis neįvyko.

Anot ministerijos, tąkart nebuvo tiekėjų, norinčių parduoti prekes jiems ekonomiškai nenaudingomis sąlygomis, todėl ministerija ėmė ieškoti kitų valstybės rezervo materialinių išteklių – maisto produktų atsargų – formavimo alternatyvų.

Situacijai nesikeičiant, ekstremaliųjų situacijų ar krizės metu, paskelbus mobilizaciją, įvedus nepaprastąją ar karo padėtį, iškiltų pavojus neaprūpinti šalies gyventojų žemės ūkio ir maisto produktų atsargomis, o tai yra vienas svarbiausių valstybės uždavinių.

Įtvirtinus teisę mokėti tiekėjams už jų patiriamus nuostolius dėl valstybės rezervo atsargų rezervavimo, valstybė patirs mažiau išlaidų, nei savo lėšomis įsigydama maisto produktų atsargų.

Šiuo metu valstybės rezerve saugomos žemės ūkio ir maisto atsargos yra nepakankamos, o valstybės rezervo maisto atsargų fizinio kaupimo buvo atsisakyta dar 2011 metais, atsižvelgus į jų saugojimo bei atnaujinimo kainą bei sudėtingą ir nuostolingą realizavimą.

Įstatymo projektui įgyvendinti reikės apie 600 tūkst. eurų valstybės biudžeto lėšų per metus. ŽŪM pažymi, kad atsargoms saugoti 2022 metams numatyta papildomai 300 tūkst. eurų, tuo metu banko sąskaitoje ministerija turi 274,5 tūkst. eurų grąžinto PVM, pardavus valstybės rezervo atsargas.

BNS inf.