Vilnius. Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) jau kurį laiką nebesiunčia besiribojančių sklypų savininkams pranešimų apie greta parduodamus sklypus. Žemdirbiai sako, kad tai sudaro sąlygas neaiškiems sandoriams, žemė patenka į nieko bendro su žemės ūkiu neturinčių asmenų rankas, o ūkininkai jaučiasi spaudžiami į kampą.

Trečiadienį žemės ūkio paskirties žemės pardavimo viešinimo klausimas aptartas parlamentiniame Kaimo reikalų komitete.

Kalbėdamas kitu, taip pat su žemės ūkio paskirties žemės pardavimu susijusiu klausimu, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis teigė, kad kai kam valstybinės žemės nuoma ir deklaravimas tiesioginėms išmokoms jau tapo verslu.

Jis išsakė svarstymus, ar nėra taip, kad tokie procesai vyksta kartu su NŽT.

„Rajonuose iš principo nelikus žemėtvarkininkų, aptarnauja kiti rajonai, per įgaliotus asmenis, žinodami valstybinės žemės sklypelius (...), dar nesibaigus valstybinės žemės nuomos sutartims, jau rašo pareiškimus – išnuomokite man tuos sklypelius. Ir tokius sklypelius, mano žiniomis, Šiaurės Lietuvoje supirkinėja per firmeles jau šimtais.

Taip žemdirbiai nustumiami, paskui jie bus verčiami šią žemę dirbti, kad gautų tiesiogines išmokas. Ne paslaptis, kad kai kurie tokias sutartis atsiiminėja, išsimušinėja beisbolo lazdomis ir tada ūkininkai atsisako, rašo pareiškimus, kad nebenuomos“, – kalbėjo J. Sviderskis.

Jo teigimu, situacija taip toli pažengė, kad, norint ją išspręsti, reikia sudaryti komisiją, į kurios veiklą ir išsamų tyrimą, ginant viešuosius interesus, turėtų įsitraukti ir Specialiųjų tyrimų tarnyba, ir Prokuratūra.

Vėliau jis pridūrė, kad dėl to jau kreipėsi ir į žemės bei aplinkos ministrus, kurių prašė šią problemą spręsti ypač skubiai.

Parlamentinio Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis priminė, kad anksčiau parduodant sklypą apie tai raštu būdavo informuojami visi kaimynai, dabar to nėra.

„Man paaiškinta, kad nuo sausio 1 d. įsigaliojo įstatymas, kuris to nereikalauja. Jei tai išnyko, Komitetas turi imtis iniciatyvos, kad pataisa grįžtų, o žemė netaptų keistu įrankiu įveikinėti tuos, kas ją dirba“, – kalbėjo V. Pranckietis.

Apie problemą kalbėdamas Petras Jelinskas iš Ignalinos r. teigė, kad nelikus tokio informavimo galimai atsiranda apsimestinių sandorių, kai nebegalima nei konkuruoti pagal kainą, nei tų sandorių identifikuoti, nei jų apskųsti. Anot jo, ir anksčiau buvo sulaukiama skambučio su siūlymu nesikišti, nes kaina ir toliau bus keliama. 

„Kai pranešimo negauna tie, kurie ribojasi, tu net nežinai. Žmona ūkininkė, atėjo (pas ją – red. past.) ir sako: „Aš jau šeimininkas.“ Mes ribojamės, dirbome, mums buvo leista naudotis, buvęs savininkas mūsų neinformavo, kad parduoda, to mes net nežinojome. Tai kenkia konsolidacijai. Nors mūsų ūkis plėstis labai neketina, bet norėtume arčiau, kad būtų patogiau dirbti, o kitas parduoti. Ir tu nematai, kas greta parduoda“, – problemas vardijo P. Jelinskas.

Tai, kad problemų šioje srityje tik daugėja, teigė pastebėjęs ir Seimo narys Jonas Gudauskas, svarstydamas, ar aštrėjanti problema nesusijusi su tuo, kad pasikeitė NŽT pavaldumas ir ji dabar priklauso Aplinkos ministerijai.

„Ūkininkai, kurie 10 ar 15 metų dirbo valstybinę žemę, šiandien gauna tik pasirašyti, kad jau yra nuomininkai žmogaus, kuris niekuo su žemės ūkiu nesusijęs“, – pasakojo parlamentaras.

Posėdyje kalbėjęs žemės ūkio ministro patarėjas Saulius Mocevičius teigė, kad NŽT savo funkcijas atlieka pagal įstatymo nuostatas, tačiau akivaizdu, kad šiandien jos žemdirbių netenkina ir lūkesčiai kitokie.

Jis taip pat priminė, kad keičiant NŽT rinkliavų dydį skaičiuota, jog bus įtrauktas ir besiribojančių sklypų savininkų informavimas, tačiau to nebėra. Anot jo, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) išgirdo ūkininkų lūkesčius ir pritaria, kad reikia grįžti prie buvusios tvarkos ir pakoreguoti informavimo procedūrą.

Apie tai, kur ir kodėl dingo prievolė informuoti besiribojančių žemės sklypų savininkus, kalbėjo aplinkos ministerijos viceministrė Giedrė Ričkutė. Ji priminė, kad 2023 m. viduryje pakeistas įstatymas, siekiant stabdyti ir spręsti ūkių stambėjimo problemas. Pataisomis atsisakyta besiribojančių sklypų savininkų pirmumo teisės įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę.

„Atitinkamai atsisakius pirmenybės teisės besiribojančių sklypų savininkams įsigyti žemę, išnyko ir informacijos viešinimo pareiga. Jei būtų priimti kitokie sprendimai ir tikslai yra pasikeitę, neprieštaraujame ir bendradarbiausime susiderindami nuostatas“, – teigė viceministrė.

Ji taip pat pridūrė, kad jei norima pasiekti maksimaliai platų informacijos viešinimą, tai galima padaryti ir be įstatymo pakeitimų. Mat asmenys parduodami privačią žemės ūkio paskirties žemę privalo gauti NŽT pažymą, todėl galima užtikrinti informacijos viešinimą, susiderinus formą ir atsiklausus asmenų, ar jie neprieštarautų, jei nuasmeninta informacija būtų skelbiama NŽT tinklalapyje.

Vis dėlto Komitetas linkęs inicijuoti įstatymo pataisas. S. Mocevičius patikino, kad ŽŪM parengs projektą, suderins su Aplinkos ministerija ir pateiks Komitetui darbo tvarka.