Vilnius. Seimas susiaurino fizinių asmenų, laikomų susijusiais, ratą, todėl didesniam skaičiui žmonių nebus taikomi dirbamos žemės įsigijimo ribojimai.

Seimas ketvirtadienį priėmė Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pataisas: už balsavo 65 Seimo nariai, prieš –14 , o susilaikė 24.   

Pasak Biudžeto ir finansų komiteto nario konservatoriaus Mykolo Majausko, dabar 3 proc. stambių ūkininkų valdo 46,6 proc. dirbamos žemės.  

„Šiuo sprendimu sukuriama prielaida apeidinėti žemės limitus naudojantis sūnumis ar dukromis, kurie visiškai nesusiję su žemės ūkiu jiems užrašant žemės perviršį“, – teigė M. Majauskas.

Seimo narys Valius Ąžuolas piktinosi, kad išplėtus sąrašą žmonių, būtų varžomos ūkininkų vaikų teisės: „Tėvų, kurie yra ūkininkai, vaikai iš esmės negalėtų būti ūkininkais“.

Ekonomikos komiteto narys konservatorius Jurgis Razma pasiūlė prezidentei pataisas vetuoti.

Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika piktinosi, kad kalbos apie žemgrobius pykdo žemdirbius, o liberalas Eugenijus Gentvilas pareiškė, kad suaugusius vaikus laikant susijusiais asmenimis, užkertamas kelias „per santuoką susijungti dviems šeimos“.

„Stambaus ūkininko iš kokio Šilalės rajono dukra išteka už ūkininko sūnaus Rokiškio rajone. Per abi šeimas sudėjus jie turi virš 500 ha – ką tada jiems daryti? Čia ne dirbtiniu būdu įgyjama žemė. Tik monarchijų laikais būdavo tyčia ištekinamos dukros, kad įgytų turtą“, – kalbėjo E. Gentvilas.   

Ribojimų dirbamos žemės pirkėjams mažinimui priešinosi Seimo Teisės departamentas, įspėjęs, kad susiaurinus susijusių asmenų ratą, padaugės žmonių, kuriems nebūtų taikomi žemės įsigijimo ribojimai.

Parlamentarai grąžino nuo 2014-ųjų gegužės iki šių metų sausio galiojusią tvarką, kad perkant dirbamą žemę susijusiais asmenimis būtų laikomi tik sutuoktiniai bei tėvai ir jų nepilnamečiai vaikai. Jiems ir būtų taikomi apribojimai, o ne ir sutuoktinių tėvams, kaip yra dabar. Pilnamečiai vaikai susijusiais nelaikomi.

Pagal 2014–aisiais priimtą vadinamąjį saugiklių įstatymą, gyventojas ar su juo susiję asmenys Lietuvoje gali įsigyti tiek dirbamos žemės, kad bendras jiems priklausantis plotas nebūtų didesnis kaip 500 hektarų. Šis ribojimas netaikomas, jeigu žemė įsigyjama gyvulininkystei plėtoti.

BNS inf.