Vilnius. Siekdamas, kad šalyje būtų auginama daugiau melžiamų karvių, o jų turėtojams už pieną būtų mokama sąžininga kaina ir ūkininkai nediskriminuojami, Seimas uždėjo apynasrį pieno perdirbėjams ir kitoms iš žemdirbių pieną superkančioms bendrovėms.

Parlamentarai ketvirtadienį patvirtino naujas nuo rugpjūčio įsigaliosiančias pieno rinkos reguliavimo priemones, tačiau tarp jų nėra daug diskusijų sukėlusio žemės ūkio ministrės Virginijos Baltraitienės siūlymo riboti pieno  produktų prekybos antkainį iki 10 procentų.  

Už Ūkio subjektų, perkančių-parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo projektą ketvirtadienio vakarą balsavo 67 Seimo nariai, prieš - vienas (liberalsąjūdietis Šarūnas Gustainis), o 4 parlamentarai susilaikė.

V. Baltraitienė BNS teigė, kad įstatymu pasiekė ne visus tikslus, nes, pasak jos, „kai kur reikėjo nusileisti, kad iš viso įstatymas būtų priimtas - dėl prekybininkų antkainių ir dėl to, kad Lietuvoje būtų patiekiama produkcija tik iš lietuviško pieno".

Tačiau ministrė teigė neatsisakanti idėjos riboti prekybininkų antkainius. Pasak jos, bus bandoma tai padaryti teikiant Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo pataisas.

„Labai gaila, kad iš šito įstatymo iškrito prekybininkai, bet tikiuosi, kad rudenį (...) mes mėginsime teikti tuos pačius pasiūlymus", - teigė V. Baltraitienė.

Parlamentinio Kaimo reikalų komiteto vadovas „darbietis" Saulius Bucevičius, BNS komentuodamas Seimo sprendimą, abejojo, ar įstatymas paskatins pieno ir jo produktų pigimą parduotuvėse.

„Pataisos buvo  skirtos, kad  kiek galima maksimaliai apsaugoti žemdirbius. Šiomis pataisomis negalime šiai dienai užtikrinti, kad kainos paprastam vartotojui mažės," - teigė parlamentaras.

Tuo tarpu V.Baltraitienė prognozavo, kad prekybininkų antkainių ribojimas būtų leidęs „atpigti pieno produktams". Pasak jos, dabar įstatymas vartotojui bus naudingas tik tiek, kad jis ant pieno produktų pakuočių galės pamatyti, iš kokioje šalyje primelžto pieno jis pagamintas.

Pasak ministrės, įstatymo turės laikytis ir tos bendrovės, kurios pačios neužsiims pieno perdirbimu, o verčiasi tik žalio pieno supirkimu ir tiekimu perdirbėjams.

„Yra dar ir tarpininkai, kurie superka pieną, ne tik perka patys perdirbėjai. Jų iš viso veiklos niekas dabar nereglamentavo. Tokių įmonių yra ne viena ir pačių perdirbėjų yra įsteigtos. Ir pas jas nusėda nemaža suma - esam kelias tikrinę ir matom, kad pas tarpininkus net iki 10 euro centų nusėda. Tai yra labai daug", - BNS Seime teigė V.Baltraitienė.

Seimas įpareigojo pieno supirkėjus supirkti visą pieno kiekį pagal pirkimo-pardavimo sutartis, o nukrypimas gali būti iki 10 proc.

Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra įpareigota svarstyti kiekvieną pieno pirkimo-pardavimo sutartį, jei supirkimo kaina būtų mažinama daugiau nei 3 proc., o Maisto ir veterinarijos tarnyba stebės, ar ant perdirbimo įmonių produkcijos nurodoma pieno  kilmės šalis. Toks reikalavimas įsigaliotų nuo 2016 metų sausio.

„Rinkos reguliavimo agentūra galės važiuoti ir tikrinti, kaip atrodo sutartys (ūkininkų su iš jų pieną superkančiomis įmonėmis - BNS), ar sutartyse viskas numatyta, kas kiek laiko keičiamos kainos, kodėl jos keičiamos ar kodėl nutraukiamos sutartys", - aiškino žemės ūkio ministrė.

Lietuvoje veikiančias pieno perdirbimo įmonė įpareigotos ant jų pagamintų pieno produktų, tiekiamų  vietos rinkai, nurodyti gamybai naudoto žalio pieno kilmės šalį.

Pataisomis draudžiama pieno perdirbėjams nepagrįstai mažinti žalio pieno pirkimo kainų bei vienašališkai nutraukti žalio pieno pirkimo- pardavimo sutarčių arba jas keisti apie tai nepranešus ūkininkams arba juos įspėjus iki pakeitimų likus mažiau kaip 30 dienų. Taip pat draudžiama perdirbėjams mažinti pieno pirkimo kainą dažniau nei kartą per 30 dienų.

BNS inf.