Vilnius. Seime antradienį po svarstymo pritarta naikinti žemės įsigijimo saugiklius, numatančius kvalifikacijos reikalavimus žemės pirkėjams, t. y., kad perkant žemę nebūtų reikalaujama turėti profesinių įgūdžių, kompetencijų, diplomų.

Šiuo metu žemę įsigyti gali asmenys, turintys ne mažesnį kaip 3 metų ūkininkavimo stažą, žemės ūkio išsimokslinimo diplomą, deklaravusieji naudmenas ir pasėlius, įregistravę savo ūkį. Dėl šių reikalavimų Europos Komisija yra pradėjusi pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą, be to, šie reikalavimai kliudo šaliai įstoti į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (ESBO).   

Pasak Kaimo reikalų komiteto nario Kazio Starkevičiaus, reikalavimas dėl išsilavinimo yra perteklinis. „Buvo įvairūs kursai organizuojami ir tuo būdu padidinami tam tikri korupciniai elementai, kai norint žemę pirkti, buvo ieškoma įvairių priėjimų, kad gautų tą diplomą", - teigė parlamentaras.

Pataisomis siūloma pirmumo teisę įsigyti privačią žemę suteikti žemdirbiams arba įmonėms, veikiančioms savivaldybėje, kur parduodamas sklypas, arba jei jos ribojasi, bet yra kitoje savivaldybėje. Jei jie atsisakytų pirmumo teisės, pardavėjas turėtų teisę parduoti bet kam.

Dabar pirmumo teisę įsigyti žemę turi sklypo bendraturčiai, nuomotojai ir žmonės, kurių žemė ribojasi su parduodamu sklypu.

Parlamentaras Eugenijas Gentvilas piktinosi, kad ir toliau įstatyme išlieka „antikonstitucinė nuostata" dėl maksimalaus žemės kiekio - 500 ha. „Turėti daugiau gali, jeigu užsiimti gyvulininkyste. Tai neteisinga", - teigė E. Gentvilas.

Anot jo, pataisos leis dovanoti žemę artimiausiems giminaičiams - dabar to negalima padaryti, ją galima tik paveldėti.

Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pataisoms pritarė 70, prieš - 4, o susilaikė 14 parlamentarų. Dar laukia galutinis balsavimas.

BNS, MŪ inf.